Danijos rinkai – iš Vilniaus kepyklos: startavo triskart pajėgumus padidinusi porcijinių duonelių linija

Dalia, kuo šis projektas buvo ypatingas?

Pirmiausia – savo apimtimi ir tempu. Porcijinių duonelių linijos pajėgumus iki šiol išnaudojome tik nedidele dalimi, nes Lietuvoje šis produktas dar tik formuoja savo populiarumą. O Skandinavijoje be porcijinių duonelių sunku įsivaizduoti kasdienybę. Todėl labai norėjome pritraukti šias investicijas būtent į Vilniaus kepyklą.

Kaip viskas vyko?

Dar praėjusių metų gruodį pas mus atvyko nemaža „Lantmännen“ grupės kolegų delegacija – technologai, technikai, rinkodaros specialistai. Jie vertino mūsų galimybes šioje linijoje kepti porcijines duoneles Danijos rinkai.

Pagal pajėgumus ši linija gali dirbti keturiomis pamainomis, o tuo metu dirbo tik viena. Pabandėme joje iškepti Danijos rinkai skirtus produktus, daug testavome, diskutavome, vertinome, kas tinka, kas – ne, ką reikia keisti.

Sausį gavome atsiliepimus, kad kolegos iš Danijos patenkinti rezultatais, o balandžio pradžioje – ir galutinį patvirtinimą dėl investicijų įrangai. Tuomet per maždaug tris-keturis mėnesius atlikome visus pagrindinius paruošiamuosius darbus. O rugpjūtį – jau pradėjome trijų naujų produktų gamybą.

Ką reikėjo pritaikyti esamoje linijoje?

Porcijines duoneles šioje linijoje kepėme ir anksčiau, tačiau skyrėsi tiek receptūros, tiek pačios tešlos savybės, todėl daug ką teko pertvarkyti ir pritaikyti.

Investavome į naują tešlos ruošimo ir apdorojimo įrangą, modifikavome produktų formavimo liniją, koregavome esamų įrenginių darbo režimus ir nustatymus: dekoravimą, pjaustymą, kapojimą, ir kitus procesus.

Buvo dar vienas svarbus iššūkis – ši linija jau kepė porcijines duoneles Lietuvos rinkai. Todėl visus darbus ir atsargas turėjome suplanuoti taip, kad nei pirkėjai, nei prekybos centrai nepajustų trikdžių ir gautų įprastą jiems reikalingą kiekį produkcijos.

Ar šios duonelės bus skirtos tik užsienio rinkai?

Šiuo metu vyksta testavimai. Produktų vystymo ir rinkodaros kolegos vertina, kiek šios duonelės galėtų būti aktualios ir Lietuvos pirkėjams.

Skandinavijoje jos be galo mėgstamos, tačiau mūsų ir skandinavų skoniai skiriasi, todėl negalime tiesiog manyti, kad tas pats produktas vienodai tiks visoms rinkoms. Reikia testuoti ir vertinti.

Kita vertus, jau turime užklausų dėl šių duonelių ir iš Švedijos bei Norvegijos. 

O pačios linijos pajėgumai po projekto išaugo beveik tris kartus, iki 170 tonų per mėnesį. 

Kokius didžiausius iššūkius teko spręsti projekto metu?

Vienas iš jų buvo labai praktiškas – pagrindiniai naujos įrangos instaliavimo darbai vyko vasarą. Daliai technologų ir technikų teko atidėti savo vasaros atostogas, kad darbai būtų atlikti laiku, pagal grafiką.

Taip pat reikėjo labai tiksliai sustyguoti visą gamybos procesą: maišyklių darbą, konvejerių greičius, kildinimo, kepimo laikus ir kitus etapus. Ir, žinoma, suplanuoti tiekimą laikotarpiui, kai pati linija turėjo būti sustabdyta. 

Reikėjo suburti ir dar vieną pamainą darbuotojų, kad galėtume laiku iškepti suplanuotus kiekius. Nemenkas iššūkis buvo surasti ir apmokyti žmones dirbti per tokį trumpą laiką. 

Galiausiai viskas pavyko, ir už tai esu labai dėkinga visai komandai.

Kam labiausiai norėtumėte padėkoti?

Pirmiausia – kolegoms iš Suomijos naujų produktų vystymo padalinio. Jie atvyko į Vilnių ir dvi savaites dirbo kartu su mumis, kol viską galutinai sustygavome.

Nes viena yra paleisti nedidelį kiekį testavimui, o visai kas kita – visą liniją masinei gamybai. Tada išlenda įvairūs aspektai ir niuansai, kurių testinėse partijose tiesiog nesimato. Kolegos dirbo petys petin su mūsų komanda, kol išsprendėme visus klausimus. Esu jiems labai dėkinga.

Nuoširdžiai dėkoju ir mūsų kepyklos komandai: technologei Alinai Zibalienei, technikos vadovui Andriui Paužai, projektą vietoje koordinavusiam Audriui Lataičiui.

Taip pat dėkinga visiems penkiems mūsų gamybos pamainų vadovams. Jie nuveikė didžiulį darbą. Reikėjo dirbti ir su tarptautine komanda, ir su skirtingomis kalbomis kalbančiais darbuotojais. Į projektą įsitraukė ne tik Suomijos ir Estijos kolegos, bet ir darbuotojai iš Kamerūno, Pakistano, Nigerijos. Kolektyvas tikrai tarptautinis, todėl reikia ir įgūdžių juos sutelkti, ir noro vieniems kitus suprasti.

Įveikti teko ir kalbos barjerą, nes didžioji dauguma mūsų darbuotojų nekalba angliškai, o reikia kažkaip kartu dirbti. Ieškojome įvairių būdų susikalbėti – naudojomės vertimo programėlėmis, turime ir specialų vertėją telefonu. Man labai smagu, kad komanda tiesiog ieškojo sprendimų.

Visai gamybos komandai esu be galo dėkinga. Be vieningos komandos tokio projekto nepadarysi. Sulaukėme labai daug gerų atsiliepimų bei padėkų ir iš kolegų iš Danijos.

Kuo ši linija svarbi Vilniaus kepyklai žvelgiant į ateitį?

Ji labai specifinė – kitų produktų joje neiškepsi, linija skirta būtent porcijinėms duonelėms. Todėl mums, kaip kepyklai, labai svarbu, kad ji dirbtų kuo našiau.

Kartu jos galimybės gana plačios: galime keisti ir plėsti asortimentą, koreguoti produkto formą, dekoravimą, ant viršaus ar dugno naudojamų skirtingų barstalų rūšį.

Iš viso į projektą investuota apie 750 tūkst. eurų.

Linija yra automatizuota, tačiau žmogaus rankų vis tiek reikia – linijos operatoriaus, tešlos maišymo, pakavimo ir transportavimo pozicijose. Vienai linijai per pamainą reikia maždaug 6–7 žmonių.

Todėl šis projektas man pirmiausia yra ne tik investicija į įrangą. Tai ir labai geras pavyzdys, kiek daug galima padaryti, kai skirtingų šalių ir skirtingų sričių žmonės susitelkia vienam tikslui.