Lidija Tinterienė: Į darbą kepykloje atėjau po dekretinių – dabar vaikai jau paaugliai

Lidija, kaip atėjote į Vilniaus duoną, ar dar prisimenate?

Buvau dekrete ir pradėjau ieškotis darbo. Į ankstesnį darbą grįžti neketinau, tad ieškojau kito. Mano vyras čia dirbo. Paklausinėjau, ar yra darbo pasiūlymų. Kažkurią dieną vyras grįžo namo ir klausia: ar nori dirbti su dėžutėmis?

Kokios tai pareigos – su dėžutėmis?

Taip juokaudamas vadino dispečerio darbą. Tai darbas su užsakymais. Turi sužiūrėti, kiek yra palečių, taros, kad būtų tinkami kiekiai, atitiktų užsakymus.

O po metų man pasiūlė tapti sandėlininke. Tuomet taip vadinosi, bet tai realiai yra pamainos vadovo darbas, tokias pareigas dabar ir užimu.

Sakote, atėjote iškart po motinystės pertraukos. Ar nebuvo sunku, juk labai maži dar vaikai – kaip suderinti jų priežiūrą?

Kai atnešiau savo CV, tuometiniam vadovui iškart pasakiau, kad dirbti galėsiu tik tuo atveju, jei suderins mano pamainas su vyro. Nes dukrytei dar nebuvo pusantrų metų, o sūnus namuose irgi mažas, tik metais vyresnis. Juokėsi dar vadovas, kad va, dar neįdarbinta, o jau sąlygas kelia. Bet aš tiesiai šviesiai iškart derinausi, nes tik tokiu būdu mes galėjome dirbti. Tai mes taip susiderinome: kai vyras dirba, aš namie. Kai aš dirbu – vyras su vaikais namie.

Ir taip susiderinote, kad visai netrumpai įsidirbote?

12-ti metai eina. Jau vaikai paaugliais tapo.

Už ką esate atsakinga kaip pamainos vadovė?

Viską sužiūrėti reikia, kad visi užsakymai pamainoje būtų patiekti ir atkrauti laiku, išvežti į parduotuves. Ekspedicijoje dirba apie 40 žmonių, tai pamainoje, jeigu dieninėje, dirba apie 6 žmonių komanda, naktinėje, kai užsakymai kepa didesni – apie 14 žmonių. Viską reikia sužiūrėti, sustyguoti.

Kaip jums tas darbas?

Savo rogėse esu. Jaučiuosi saugi. Darbas nėra lengvas, bet psichologinis klimatas labai geras.

O kas sukuria tą jausmą, kad saugu ir dirbti gera?

Mėgstu bendrauti su žmonėmis. Jaučiu, kad dirbu pagal specialybę, savo žinias pritaikau, nes mokiausi ir IT, buhalterijos, teisės, vadovavimo pagrindų. Turiu kasdien daug sprendimų pati priimti. 

Man patinka bendravimas. Patinka, kad darbas nėra monotoniškas, kad kasdien reikia kažką spręsti. Nėra vienodos dienos, kažkas kasdien keičiasi. Vasarą, pavyzdžiui, dabar dideli užsakymai. Ateini, turi viską sužiūrėti, spręsti problemas, jeigu kažkas iškyla.

Kolektyvas labai patinka.

Kokia jūsų komanda?

Mišri, ir vyrai, ir moterys, ir jaunesni, ir vyresni. Darbščios komandos.

Kokių savybių reikia žmogui, norinčiam dirbti tokį kaip jūsų, pamainos vadovo darbą?

Komunikabilumo. Greičio. Bendrauti mokėti reikia, nes ir su parduotuvėmis tenka pabendrauti, ir su vairuotojais iš įvairių šalių. Juk duoną vežame ne tik į Lietuvą, ir į Latviją, Lenkiją. Bendravimo tikrai labai daug mūsų darbe.

Sakote, kad dirbate pagal profesiją, kur ją įgijote?

Joniškėlio žemės ūkio mokykloje, dabar jau kitaip vadinasi, komersanto profesiją. Kai studijavome, dar sakė, kad galėsite bet kur dirbti vidurinės grandies vadovais, nes labai universalių žinių ji suteikia. Taip ir yra.

Dabar jau vaikai paaugę, bet kai maži buvo, kaip sekėsi dirbti pamaininį darbą?

Man kaip tik labai tiko jis. Dvi dienas dirbi dieną, dvi naktį, tada turi 4 laisvas dienas. Daug laisvo laiko turim. Aš jau turbūt taip negalėčiau dirbti, nuo 8 iki 17 val. Gali susitvarkyti savo reikalus, su vaikais pabūti.

O kai dukrytė maža buvo, tai mums pritaikė grafiką, suderino mano ir vyro grafiką: kai vienas dirba, kitas namuose. Be auklių vertėmės. 

Kokia diena būna darbe, kad pavadintumėte ją gera?

Kai viskas gerai išsisprendžia, nepalieki jokių galiukų nepabaigtų kitai pamainai. Jeigu nepavyksta ir palieki savo darbo kitai pamainai, tada nerami širdis. Norisi nepalikti kitiems savo darbų, nes kita pamaina turi savo užsakymus.

Labai atsakingai žiūrite. Ne veltui šiemet esate įvertinta kaip visaapimančio požiūrio vertybės ambasadorė. Kaip reagavote į įvertinimą?

Buvo siurprizas! Negalėjau patikėti, kai kolegos per pamainą vis prieidavo pasveikinti, ranką paspausti, nes tuo metu dirbau. Malonu. Šitiek metų dirbau, tai netikėta buvo.

Ką jums pačiai reiškia duona?

Man įstrigo dar kadaise man pasakyti mūsų grupės žodžiai apie milijonus besišypsančių pilvukų, kuriems kepame duoną. Nes tikrai mums, lietuviams, duonytė yra šventa. Kai kepam duoną – tai valgo visa Lietuva ir ne tik. Atsakingas darbas.

Mano vaikai apie duoną žino daug. Net projektinius darbus kai daro mokykloje, tai renkasi duoną, nes kažkada yra buvę ir ekskursijoje mūsų kepykloje. Labai patinka vaikams ekskursijos, galėtų tokių galimybių būti daugiau.

Kokia duona jūsų mėgstama?

Mėgstu 45 % sėklų, Beatos juodą duoną. Man visos sveikesnės duonos patinka. Panevėžio kepykloje kaip tik ir kepame daugiausia rugines duonas.

Kai pakuoja, tai būna pačiumpu kokią atlikusią riekutę. Nes vis tiek pasitaiko tai brokas, tai neformatas. Nuo krosnies man pačios skaniausios.

Daug tenka duonos pirkti?

Kasdien po pamainos išeidamas gali pasiimti duonos prie apsaugos. Tai pirkti tenka tik per atostogas. Dabar kaip tik atostogausiu.

Kaip mėgstate ilsėtis?

Man didžiausias relaksas yra knyga. Prieš miegą pasiimi, tai ir poilsis, ir pramoga. 

Labiausiai mėgstu detektyvus arba romanus. Pradžioj, kai pradėjau dirbti vadove, daug skaičiau ir profesinės literatūros, kaip dirbti su komanda, knygas, padedančias darbe. Dabar jau mėgaujuosi knygomis, kurios patinka. 

----------

„Vilniaus duona“ kasmet apdovanoja trijų mūsų vertybių ambasadorius: atvirumo, veržlumo ir visaapimančio požiūrio.

Šiais interviu pagerbiame mūsų kolegas, kurie gyvena šiomis vertybėmis.

Nori prisijungti prie mūsų? Visus šviežiausius mūsų darbo skelbimus rasite čia.