Vertybių ambasadoriai | Lukas Sukiasian: po metų darbo kroviku – į vadovo pareigas

Tuo metu Lukas čia užsukdavo dirbdamas duonos išvežiotoju logistikos įmonėje.

Lukai, kaip prasidėjo jūsų kelias Vilniaus duonoje?

Vilniaus duoną atradau kaip išvežiotojas. Dirbdamas logistikos bendrovėje čia atvažiuodavau pasiimti duonos pristatymui. Man labai patiko, kad čia yra fiksuotos pamainos – tris dienas dirbi, tris turi laisvas. Susipažinau su kolektyvu, pradėjau teirautis, ar čia priima į darbą. Taip ir įsidarbinau.

Kokios buvo pareigos?

Pradėjau dirbti kroviku ekspedicijoje. Prieš pusę metų buvau paskirtas ekspedicijos pamainos vadovu.

Kaip atrodo jūsų darbas – už ką esate atsakingas?

Kaip ekspedicijos pamainos vadovas turiu užtikrinti, kad reikiama produkcija laiku atvažiuotų pas mus ir būtų laiku išvežta klientams. Nuolat bendrauju su krovimo komanda, dispečerine, gamybos meistre, užsakymų skyriumi. Turiu sužiūrėti, ar laiku atkeliauja užsakyta produkcija, ar viską pristatysime laiku. Kaip ir visur, pasitaiko gedimų ar kitų sutrikimų, todėl tenka greitai ieškoti sprendimų.

Ką buvote girdėjęs apie Vilniaus duoną prieš ateidamas čia dirbti?

Labai daug nežinojau. Tik matydavau, kad žmonės dirba pamainomis. O aš tuo metu dirbdavau kasdien, todėl labai patiko mintis, kad kelias dienas dirbi, o paskui turi kelias laisvas.

Negąsdino pamaininis darbas?

Ne, man kaip tik labai patinka. Dirbdamas kroviku tris dienas dirbdavau, o tris turėdavau laisvas. Dabar, kaip pamainos vadovas, 4 dirbu, 4 dienas turiu laisvas. Apskritai dabar neįsivaizduoju, kaip žmonės dirba turėdami tik dvi laisvas dienas per savaitę!

Spėju ir pailsėti, ir būtiniausius reikalus susitvarkyti.

Esate įvertintas kaip Vilniaus duonos vertybių ambasadorius už platesnį, visaapimantį požiūrį. Kaip reagavote į šį įvertinimą?

Labai netikėta buvo. Tik metus buvau pradirbęs, todėl nesitikėjau jokių įvertinimų. Bet man patiko ir kroviko darbas. Jis išmokė atsakingumo, punktualumo. Aišku, žinojau, kad norėsiu judėti toliau, vietoje nestovėti.

Už ką buvote atsakingas kaip krovikas ir kokių savybių tam reikia?

Už tai, kad produkcija būtų laiku pakrauta ir iškrauta.

Iš esmės daug nereikia – tik noro. Tada gali mokytis, augti ir judėti toliau. Pavyzdžiui, tapti dispečeriu ar pamainos vadovu. Įmonė suteikia daug karjeros ir augimo galimybių.

Esate jaunas žmogus, minėjote, kad jums 28-eri. Kiek šis darbas tinkamas jaunam žmogui?

Manau, labai tinkamas. Įmonė suteikia daug galimybių. Niekas nesako, kad pradėjęs dirbti kroviku juo ir liksi. Reikia tik noro ir motyvacijos.

Pats galvojau ateityje pereiti į dispečerius, bet teko laikinai pavaduoti pamainos vadovą. Po kurio laiko pamatė mano sugebėjimus ir pasiūlė perimti šią poziciją.

Ir kaip tas vadovavimo darbas? Ar sudėtinga?

Aš toks vadovas, kad su visais tariamės ir sprendimų ieškome kartu. Turime komandoje žmonių, kurie dirba dešimt ir daugiau metų, todėl jų patirtis ir patarimai man irgi labai vertingi.

Kokia jūsų komanda? Kiek žmonių joje dirba?

Pamainoje, priklausomai nuo dienos, ekspedicijoje dirba nuo 6 iki 15 žmonių. Turiu sužiūrėti, kad visi prekybos tinklai užsakymus gautų laiku ir tokius, kokius užsakė. Aišku, pasitaiko ir nesklandumų, tada reikia ieškoti sprendimų.

Žmones į komandą irgi pats atsirenkate?

Kartais tenka pasižiūrėti kandidatus. Jau gana greitai matau, kurie žmonės gali tikti, o kuriems bus sunkiau. Pastebėjau, kad žmonėms iš mažesnių miestų, kaimo ar regionų toks darbas dažnai tinka labiau. Čia reikia ir šiek tiek jėgos, ir ištvermės, o kaime žmonės prie to labiau pripratę.

Tuo pačiu ir pasportuojate? 

Kaip viena moteris mūsų komandoje sakė: „Atėjau čia svorio numesti!“ Tikrai šiame darbe tenka nemažai judėti ir duonos dėžes pakilnoti.

Kokie žmonės dirba jūsų komandoje?

Labai skirtingi – ir jaunesni, ir vyresni. Maždaug pusė moterų, pusė vyrų. Jaunesni darbuotojai dažniau keičiasi, nes jaunimas neretai ieško kuo lengvesnio darbo. Tačiau turime ir kolegų, kurie čia dirba daugiau nei dešimt metų.

Jaunimui šis darbas irgi tinka, ypač jei nori nuo kažko pradėti ir kilti karjeros laiptais. Mes ir patys pasiūlome išbandyti kitas pozicijas, duodame progą išmokti kažką naujo.

Kaip kolegos priėmė jaunesnį vadovą?

Labai gerai. Sako, kad jaunas žmogus įneša gaivaus vėjo. Gerai sutariame, konfliktų neturime. Jeigu kyla problemų ar pasitaiko klaidų, susėdame, pasikalbame ir ieškome sprendimų. Esu ramus žmogus, todėl ir į situacijas stengiuosi žiūrėti ramiai.

Kelintas tai buvo jūsų darbas kepykloje?

Iki tol dirbau pašte, vėliau – duonos išvežiotoju. Taip pat atlikau privalomąją karo tarnybą, tarnavau devynis mėnesius, tad turėjau darbo pertrauką. Kaip tik neseniai mėnesiui buvau išvykęs atnaujinti įgūdžių.

Kaip ir darbe, taip ir tarnyboje sunkiausi būna pirmi trys mėnesiai, kol supranti taisykles, reikalavimus ir prisitaikai. Vėliau jau būna daug paprasčiau.

Kaip artimieji reaguoja į jūsų darbą?

Pajuokauja, klausia: „Tai dabar kitiems vadovauji? Duodi pūsti?“ O šiaip džiaugiasi. Sako, padarei karjerą.

Žodis „vadovas“ gal skamba labai rimtai, bet iš tikrųjų mes čia viską darome kartu, tariamės ir sprendžiame kaip komanda.

Duonos namuose tikriausiai netrūksta?

Kasdien galime pasiimti kepalą duonos ir batoną. Tiek net nesuvalgau.

Kokia paties mėgstamiausia duona?

Turbūt „Agotos“ tamsi. Prie sriubos labai tinka. O kepykloje skaniausia pagriebti duonos tiesiai nuo pečiaus. Būna minkšta kaip debesėlis.

Kaip ilsitės po darbo, kai turite tas kelias dienas laisvas?

Dabar turėsiu keturias laisvas dienas, tai važiuosiu prie jūros. Dar nuvažiuosiu į savo kaimą, gal reikės kažkuo padėti.

Ką pasakytumėte žmonėms, kurie svarsto prisijungti prie Vilniaus duonos?

Labai kviečiu ateiti jaunus žmones. Turime smagų kolektyvą, tik norėtųsi dar daugiau jaunimo sau į komandą. Reikia tik motyvacijos, noro mokytis, nebijoti naktinio darbo ir domėtis tuo, ką darai. Tuomet tikrai gali judėti pirmyn, net jeigu pradedi ir nuo paties pirmo karjeros laiptelio.