Saugos herojai | Gamybos vadovė Viktorija Balčiūnienė: "Svarbiausia kepykloje – neskubėti

Viktorija, ar sunki tokia didelė atsakomybė?

Atsakomybė iš tiesų yra didelė, tačiau ją priimu kaip natūralią mano darbo dalį. Vadovo pareigos reikalauja nuolatinės koncentracijos, sprendimų priėmimo ir komandos įgalinimo, tačiau būtent tai ir motyvuoja. Kai matau, kaip bendrai dedamos pastangos virsta rezultatais, atsakomybė nebeatrodo našta – ji tampa prasminga.

O nuo ko prasideda pačios diena?

Nuo pokalbio. Mūsų darbe labai daug komunikacijos. Dieną pradedu nuo pokalbio su besikeičiančiu pamainos vadovu, 7 val. ryto. Kaip praėjo naktis, ar viskas buvo gerai, ar visus užsakymus atkrausime, kaip žmonės naktį laikėsi, ar nebuvo nesklandumų, ar nekilo kokių gedimų. Tuomet 10 val. ryto turime gamybos susirinkimą, darbuotojai užrašo pastebėtas problemas ir mes jas analizuojame, ieškome geriausių sprendimų, kad būtų tinkama ir saugu.

Dažniausiai įvairiausias situacijas nutikusias darbo eigoje išsprendžia patys pamainos vadovai, jų Panevėžyje turime keturis – tai patyrę, ilgamečiai darbuotojai, kuruojantys po 30 žmonių komandas. Bet kartais reikia ir visos komandos įsitraukimo.

Kaip atsiradote „Vilniaus duonoje“?

Čia dirbu daugiau nei 2 metus. Apie dvejus metus dirbau kokybės specialiste, o lapkričio mėnesį laimėjau konkursą į gamybos vadovo vietą Panevėžio kepykloje. Ankstesnis kepyklos vadovas Marius Juška siūlė man kandidatuoti į šitą poziciją, pabandžiau ir pavyko.

Kiek yra sąsajų kokybės specialisto ir gamybos vadovo pozicijose?

Kokybė ir gamyba – tai dvi to paties tikslo pusės. Kokybės specialisto darbas suteikė tvirtą pagrindą analitiniam mąstymui, priežasčių-pašalinimo metodikai ir procesų valdymui.

Šiandien vadovaudama gamybai matau, kad kokybė – tai vertybė, kurią turi nešti visa komanda. Todėl patirtys iš abiejų pozicijų natūraliai persipina ir papildo viena kitą

Ar daug kas pasikeitė tapus vadove?

Stiprus komandiškumas pas mus, pasikeitus pareigoms nepasikeitė mūsų bendravimas. Netgi džiaugėsi kolegos, kad aš tapau vadove, nes žino, kaip aš bendrauju, ko reikalauju. Bet ir tada, ir dabar mes visi bendradarbiaujame, ieškome kartu sprendimų, tai nelabai daug kas pasikeitė.

Kalbant apie saugumą ir kokybę, „Vilniaus duona“ ir visa „Lantmännen“ grupė skiria tam labai daug dėmesio. Kam to reikia? Kepti duoną galima ir tiek.

Taip, saugumas ir kokybė labai susiję. Neseniai turėjome nepraneštą BRCGS auditą. Tai reiškia, kad auditoriai atvyksta visko tikrinti neįspėję. Tokį sertifikatą gauti didelis įvertinimas. [AA+ – pliusas rodo, kad buvo nepraneštas auditas, aut.past.]

Saugumas mums, visų pirma, svarbus dėl mūsų darbuotojų. Dėl jų pačių sveikatos, saugumo, kad nesusižalotų. Tai ne dėl 100 dienų be nelaimingų atsitikimų skaitiklio – nors tą progą irgi švenčiame, nes ši tema mums itin svarbi, norisi pasidžiaugti, kai pavyksta ilgai dirbti saugiai.

Ar bus proga netrukus švęsti 100 dienų be nelaimingų atsitikimų?

Paskutinis mūsų nelaimingas atsitikimas įvyko visai neseniai – darbuotoja, lipdama laiptais, paslydo ir nikstelėjo koją.

Kas tokiu atveju būna?

Tokiu atveju, žmogus parašo pasiaiškinimą, peržiūrime ir žinome, kas nutiko, bei ieškome būdų, kaip panašiems dalykams ateityje užkirsti kelią. Šiuo atveju, peržiūrime visus laiptus, patikriname, kur gali susidaryti slidumas, galbūt kažkur nebeliko neslystančios dangos arba buvo drėgmės po plovimo. Ir darome reikiamus pakeitimus.

O į ką labiausiai atkreipiate dėmesį pati savo darbo dienoje, kalbant apie saugumą?

Aš daug pastebiu, turiu tokį įprotį išsiugdžiusi. O dieną pirmiausia pradedu pasižiūrėdama mūsų sistemą, ar yra įkeltų po vakar dienos pastebėtų rizikų, ar jos nesikartoja. Pastarasis dalykas, kurį diskutavome – apie ratelių sudėjimą arti laiptų. Čia jau saugumo rizika, nes gali lipdamas žmogus jų nepastebėti ir užkliūti. Visa komanda registruoja rizikos stebėjimus, kad išvengtume nelaimingų atsitikimų ateityje.

Ar linkę žmonės pranešti apie panašias rizikas? Ypač jei patys kažką netinkamai padarė?

Praneša, nes mes už klaidas nebaudžiame, o ieškome, kaip ateityje jų išvengti. Dabar turime net ir motyvacijos sistemą gamybos darbuotojams. Visi darbuotojų pasiūlymai apie saugumo rizikas yra registruojami, apsvarstomi ir priimami sprendimai. Kartą per ketvirtį tokie kolegos yra įvertinami 50 eurų „Maximos“ kuponu. Tad dabar gana aktyviai įsitraukė ir gamybos darbuotojai.

Kas padeda pastebėti, kur gali būti nesaugu?

Šviežia akis. Dažnai, kai žmogus dirba daugelį metų, atšimpa rega – per ilgus metus įpranti, kad yra taip, ir nekliūva. O naujas žmogus šviežiu žvilgsniu mato daugiau. Bet tą šviežią žvilgsnį galima išugdyti. Pavyzdžiui, neseniai ilgametis darbuotojas pasiūlė galimus pakeitimus dėl saugumo gamyboje.

Į kokį vieną dalyką, susijusį su saugumu, visada atkreipiate dėmesį kepykloje?

Visada stebiu praeidama, ar paletės nesudėtos stačiai. Taip paimti patogiau – bet nesaugu, nes krisdamos gali sužeisti.

Pakavimo aparatų plastikas – pasižiūriu, kad nebūtų įskilęs, nes jeigu įlūžta, valydamas žmogus gali įsipjauti, tad stebiu, kad būtų pakeistas laiku, jeigu tik atsiranda įtrūkimų.

Kokį patarimą duotumėte kolegoms, kas padeda dirbti saugiai?

Neskubėti.

Vis dėlto daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta paskubėjus. Galima tuomet nepastebėti nesaugiai padėto daikto, vandens, likusio po plovimo, pamiršti laikytis turėklų.

Ir vis kaskart pasikartoti saugumo dalykus. Nes net po keturių laisvadienių kai kurie dalykai pasimiršta. Tad palaikyti komunikaciją su darbuotojais apie saugumą yra labai svarbu.