Saugos herojai | Linijos operatorius Viktor Surkov: „Jeigu būtų pasakę, kad liksiu kepykloje 5 metus – nepatikėčiau“

|
1 min skaitymo laikas

Viktoras Surkov, mūsų linijos operatorius Vilniaus kepykloje, į darbą „Vilniaus duonoje“ atėjo prieš penkerius metus. Kaip pats sako – reikėjo patikimo darbo, nes ruošėsi imti būsto paskolą. Ir netikėtai sau pačiam pasiliko čia ilgam.

Viktorai, kaip atsidūrėte „Vilniaus duonoje“?

Ruošiausi imti būsto paskolą, tad teko ieškotis rimtesnio darbo. Prieš tai irgi esu dirbęs gamybos srityje. Radau skelbimą, pasikalbėjau su kepyklos vadove Dalia, ir pasiūlė ateiti dirbti. Tik negalvojau, kad taip ilgai liksiu.

O kas lėmė, kad likote ir dirbate jau penktus metus?

Kolektyvas. Labai smagus. Visada susitarti galima. Ir mūsų klauso, ir mes vadovus girdime. Bet jeigu kas būtų tada pasakęs, kad liksiu čia penkeriems metams, nepatikėčiau.

Ką artimieji žino apie jūsų darbą?

Žino, kad dirbu „Vilniaus duonoje“. Sako, kad labai gerai – duonos visada reikia, tad neprapulsi. Grafikas pamaininis: 3 dienas atidirbi – trys išeiginės. Norėtųsi tik stabilesnio grafiko, nes kartais, kai suserga ir iškrenta kolegos, ieškome, kaip keistis ir pavaduoti. Bet šiaip smagu, kad kepyklos vadovė domisi, kaip einasi, atkreipia dėmesį, jei kažką reikia spręsti, pastebi, kurias vietas reikia tvarkyti.

Pajuntate investicijas savo darbe?

Laiku ateina renovacijos, nelaukiama, kol kažkas sulūžta. Technologiškai labai einame į priekį, automatizuojame. Palyginti su tuo, kaip buvo prieš penkerius metus, dabar su linijomis dirbti dukart lengviau. Nereikia forsuoti – ramiai gali sužiūrėti viską.

Už ką jūs, kaip linijos operatorius, esate atsakingas?

Linijos operatorius, galima sakyti, yra antras žmogus po pamainos vadovų. Jis prižiūri, kad tinkamai veiktų visa kepimo linija – nuo tešlos užmaišymo iki pakavimo. Turiu prižiūrėti, kad būtų iškeptas tinkamas kiekis duonos, kad viskas veiktų sklandžiai. Jei kas nors atsitinka, atsiranda gedimas – bendrauju su technikais, informuoju. Taip pat dirbu su tešlamaišiu, iki pat pakavimo grandies.

Kokia diena yra gera?

Gera diena, kai mechanizmai sklandžiai veikia, duona gerai kepa. Pirmos dvi valandos darbe – viską sužiūri, peržiūri operatyvius klausimus, elektroniką.

Kaip darbe jums svarbus saugumas?

Su saugumu nėra bėdų. Jeigu matau, kad kažkur yra rizika – pats pranešu Neringai, atsakingai už darbų saugą. Jeigu matai, kad kažkas netinkamai veikia – nebus įmanoma dirbti. Turėsi bėgioti, skubėti, šokinėti, o to negalima – nes gali užkliūti, nugriūti ar susižeisti. Svarbu ramiai dirbti – tada po darbo gali saugiai namo važiuoti.

Kas padeda darbe užtikrinti kasdienį saugumą?

Reikia būti žvaliam, budriam, nes pavojingų įrenginių kepykloje tikrai yra daug. Dėl saugos komunikacija įmonėje – pirmoje vietoje.

Jūs esate įvertintas kaip kolega, kuris suteikė vertingų pranešimų apie tobulintinas saugos vietas. Koks paskutinis jūsų pastebėjimas buvo?

Buvo vienas metalinis išsikišimas, į kurį kolegos, nešdami daiktus, užkliūdavo alkūne. Registruojame tokius dalykus, ir juos sutvarko – uždeda paminkštinimus.

O ką darote atėjęs į darbą kaip pirmą dalyką saugumo sumetimais?

Pirmiausia apžiūriu linijas. Ar viskas savo vietoje, ar kur nors neleidžia dujos, nes toks dalykas gali baigtis liūdnai. Pradedu nuo didelių dalykų, o užbaigiu mažais: ar turiu pirštines, specialius batus, apsauginius akinius – jų kai kur prireikia. Šiaip ir vieni kitiems pasakome, nes čia esame kaip didelė šeima.

Kepykloje yra skaitliukas, rodantis dienas, kiek iš eilės pavyko dirbti be nelaimingų atsitikimų. Kiek rodo dabar?

Dabar – virš 200 dienų. [Pokalbio metu - aut.past.] Neseniai šventėme sukaktį, kad tiek dienų dirbome be nelaimingų atsitikimų – pažymime, pavalgome skanaus maisto. Daugiausia, kiek pamenu, buvome pasiekę 400 dienų.

Kiek svarbus tas skaičius?

Svarbus ne tiek pats skaičius – svarbu, kad matydamas jį turi dar vieną progą susimąstyti apie saugumą, kad visi būtų sveiki. Visi žinome, kad, kai bus 100 ar 200 dienų, ateisime ir bus šventė. Susimąstai, kad tiek dienų reiškia dirbame be jokios traumos.

Dėl ko dažniausiai kyla nelaimingi atsitikimai?

Kartais – lygioje vietoje. Nepagalvoja, nepažiūri ir paslysta.

Kokį vieną patarimą duotumėte naujam kolegai, kad dirbtų saugiau?

Neskubėk. Net jei linijoje kažkoks sutrikimas – sustok, pasakyk mechanikams, kad kažkas ne taip, reikia sutvarkyti, kad viskas veiktų tvarkingai, o ne bėgioti ir „skraidyti“. Darbe turi ramiai susikaupti. Jeigu reikia – pasitelki pamainų vadovus ir ieškome kartu sprendimo. Ir visada surandame. Mąstyti reikia savo galva. Žinoma, svarbu duoną laiku iškepti, turime ją patiekti laiku į lentynas – bet savo sveikatą saugoti reikia pirmoje vietoje.

O kokia duona pačiam skaniausia?

Man – šviesi „Sostinės“. Ką tik iškepusi. Žinau, kad nesveika valgyti dar karštą, reikia, kad praauštų, bet man tokia pati skaniausia.