Atgal į naujienas

Vincenta Mikučionienė: „Močiutės“ duona man prišaukė anūkus​

Tešlos gaminimo operatorė Vincenta Mikučionienė Panevėžio kepykloje dirba 15 metų. Pradėjusi nuo pakavimo, mokėsi naujų dalykų ir dabar jau dešimt metų yra atsakinga už tešlų paruošimą. Šiemet Vincenta apdovanota kaip Atvirumo vertybės ambasadorė.

Tai žmogus, kuris geba dirbti keliose skirtingose linijose ir puikiai bendradarbiauja su kolegomis, priima naujoves ir atsitikus bėdai skuba į pagalbą. 

Pakalbinome Vincentą apie jos kelią ir darbą „Vilniaus duonoje“. 

Vincenta, kaip Jūs atsiradote „Vilniaus duonoje“?

Kažkada pradėjau nuo pakuotojos. Atsiuntė mus darbo birža laikinam darbui. Atėjome keliolikos moterų būrelis, atidirbome kiek skirta, o paskui penkioms pasiūlė likti, ir man tarp jų. Taip likau dirbti pakuotoja ir dirbau apie penkis metus. Motyvavo atlyginimas, kad visada laiku, geras kolektyvas. Mokiausi vis naujų dalykų, pavaduodavau koleges tai šen, tai ten, o paskui pasiūlė dirbti su tešlomis. 

Kokios duonos gimsta Jūsų rankų dėka?

Maišau tokias duonas kaip „Močiutės“, „Urtės“, „Viso grūdo duona“, Beatos virtuvės duona. Viso turbūt kokių 14 receptų. Beje, įdomus sutapimas: kai pradėjau maišyti „Močiutės“ duonos tešlą, tai ir gyvenime tapau močiute – susilaukiau anūko. Dabar jau turiu du, tik abu užsienyje. 

Daug gaminių turime: Močiutės“ šviesi, tamsi, su saulėgrąžomis, „Agota“, „Rugelis“ ir kt. Rugelio receptūra gryna, paprasta, daug metų nesikeičianti. 

Kokias mėgstate labiausiai pati ar šeima?

Visas išragauju. Bet šiaip aš mėgstu šviesias duonas, „Lietuvaitė“, „Agotos“ duoną, batoną. Su viskuo duoną valgau: ir su silke, ir su mėsa, ir su sriuba.  Brolienė man sako „Tavo „Močiutės“ duona labai skani“. 

Tai namuose duonos nepritrūkstate, kai dirbate „Vilniaus duonoje“?

Šiaip kasdien išeidamas po pamainos prie budėtojo kiekvienas darbuotojas gali namo pasiimti duonos, po du kepinius. Tai pakanka duonos, nebent nedarbingumas ir namuose sėdi, tada jau tenka pirkti. Ir batonų tenka pirkti, nes vyras didelis jų mėgėjas! 

Būtent nuo batonų ir pradėjau tešlas maišyti. O dabar jau tešlas ruošiu 10 metų.

Kokių savybių reikia norint dirbti kepykloje ir ruošti duonos tešlą?

Atsakingai reikia dirbti, tiksliai sužiūrėti, ko kiek dėti. Daug rankinio darbo. Pvz. „Močiutės“ duonai: pirmiausiai 5 val. apraugiame, tada užmaišome ir 2 val. rūgsta. Tai vien pas mane tešla būna 7 val. Tada formuojame ir kepame, o iškepus brandiname 17 val.

Reikia ištvermės, atidumo, svarbu nesumaišyti, kas kur, nes receptų daug. 

Reikia atidžiai išmatuoti drėgmę, temperatūrą, rūgštumą. Bet visko galima išmokti, visko išmokau jau čia, atėjau nemokėdama. Kadaise mane apmokė, dabar aš mokau naujas koleges, kai ateina. 

O namuose duoną kepate?

Oi ne, namuose duonos neiškepčiau ir reikalo tokio nėra, kasdien galime namo duonos parsinešti. 

Jūs ilgai dirbate, 15 metų – ar nemonotoniškas darbas?

Nėra kada nuobodžiauti, ištisai turi suktis, nes darbas greitas, viskas turi būti laiku, niekas neturi sustoti. 

Motyvuoja geras kolektyvas. Patinka, kad turime sveikatos draudimą, jei reikia kokios reabilitacijos, vaistų ar profilaktiškai pasitikrinti. 

Kaip naktinį darbą prisijaukinote?

Pripratau taip ir man gerai, dvi dienas dirbu dieną, dvi dienas naktį, o tada keturios laisvos. 

Ką veikiate per laisvadienius, kaip ilsitės? 

Sodybą turiu, ten sukuosi. Žiemos laiku – mezgu, ir anūkams šį tą, ir dėl savęs. 

Matau, sėdite be papuošalų – einant į kepyklą turite juos nusiimti, ar trūksta jų?

Netrūksta, jau taip pripratau, kad automatiškai eidama į darbą jų net nesidedu. Jeigu kuri kolegė pamiršta ir ateina su papuošalais, tai tuoj draugiškai kitos pabaksnoja: ir kur jau taip ponia išsipusčiusi!

Kalbamės, o Jūs daug šypsotės, šiltai bendraujate. Ar dėl to ir buvote išrinkta Atvirumo ambasadore?

Darbe visokia būnu. Bet šiaip maloniai nustebinta buvau, nesitikėjau. Kolektyvas draugiškas, per pertraukas pasikalbame, pagelbėjame vienas kitam, kai reikia. Daugiau moteriška komanda pas mus prie tešlų. 

Prasmingas darbas – aš nemoku atsainiai dirbti prie tešlų. Tėvai taip išmokino, kad reikia viską atsakingai daryti. 

Tai dar galėsime nusipirkti Jūsų keptos duonos? 

Kepsiu, jeigu viskas gerai, gal ir iki pensijos duoną kepsiu!

„Vilniaus duona“ kasmet apdovanoja trijų mūsų vertybių ambasadorius: atvirumo, veržlumo ir visaapimančio požiūrio. Šiais interviu norime pagerbti mūsų kolegas, kurie gyvena šiomis vertybėmis.

Atgal į naujienas