Atvirumo vertybės ambasadorius Petras Bieliauskas: „Po darbo Anglijoje – grįžau antrąsyk į Vilniaus duoną“
Sako į tą pačią upę dukart neįbrisi, tačiau „Vilniaus duona“ linijos operatorius Petras Bieliauskas į kepyklos darbą įbrido dukart. Ir antrąkart karjerą čia tęsia daugiau nei 4 metus. Duonos uždarbiaudamas ir Jungtinėje Karalystėse paragavęs kolega sako grįžęs dirbti į gimtinę nė minutei nepasigailėjęs.
Kokie keliai atvedė dirbti į Vilniaus duoną?
Pirmą kartą pasikvietė kiemo draugas, Mindaugas Latukas, su kuriuo iki dabar dirbam. Tai čia buvo prieš kokius 9 metus. Kaip tik ieškojau darbo, sako, ateik pas mus į Vilniaus duoną, patiks – pasiliksi, nepatiks – mėginsi kitur. Pasiskambinau, atėjau, priėmė nutempėju.
Mano darbas buvo užtraukti dėžes su duona ant palečių ir nuvežti į reikiamą vietą. Bet paskui greitai mano darbą pastebėjo gamyklos vadovė, perkėlė prie tešlos dalintuvo, kur tapau atsakingas už tešlinukų svorį. Ten prie linijos dirbau beveik dvejus metus. Kol nutariau išmėginti laimę svetur.
Kur nuvedė sėkmės paieškos?
Išvažiavau į Didžiąją Britaniją. Ten taip pat susiradau darbą gamybos srityje. Užsilikau apie penkis metus. Dirbau, visai gerai sekėsi. Darbo kultūra ir ten, ir čia man gera. Prisitaikau. Bet atsikandau aš to užsienio. Paragavau ir kol kas sotus. Grįžau į Lietuvą, niekad nesigailėjau.
Grįžote antrąsyk į tą pačią poziciją?
Pasiskambinau tiesiai į Vilniaus duoną, ar nereikia žmonių. Sako, atvažiuok. Iš pradžių grįžau į nutempėjo poziciją, pakavime. Bet netrukus vėl pamatė mane vadovė, prisiminė, ir grąžino į buvusias pareigas, prie tešlinukų. Kai grįžau, nieko nereikėjo apmokyti, viską žinojau, net taip sutapo, kad į savo senąją pamainą grįžau.
Dabar jau čia bendrai apie 6 metus dirbu. Geras kolektyvas. Geri vadovai. Mane tenkina darbo grafikas, kai turi kelias laisvas dienas.
Kolektyvas smarkiai buvo pasikeitęs?
Atsinaujinęs buvo, bet ir senbuvių nemažai buvo. Net ir mano vadovė buvo nepasikeitusi. Kolektyvas man patinka, turim ir laisvesnio laiko kartais, kavos ramiai atsigerti, pakeičiam vienas kitą, papietauti ar pertraukos išleidžiam, kad neatsibostų rutina. Bet būna ir įtemptų dienų, kai užsakymų daug.
Už ką esate atsakingas?
Už tešlos formavimą: kad būtų pakrauta tešla į liniją, tinkamas tešlinuko svoris, kad būtų išlaikyta nustatyta forma ir jos dydis: nei per didelė, nei per maža, paklaida tik keli gramai.
Kaip atrodo Jūsų darbo diena?
Persirengiu specialiais drabužiais. Priimu pamainą, pasako, kokios naujovės, gal kokie gedimai yra, tuomet susipildau dokumentus ir pradedu darbą: ar grūdus supilti į kubilus, kubilus sustumdyti į vietas, supilti tešlą, padėti linijos operatoriui. Dirbu po 12 val. pamainą.
Tai tuo pačiu matau ir pasportuojate, toks atletiškas esate. Ar sunkus darbas toks pamainomis?
Tikrai, galima sakyti ir pasportuoju, vietoj sporto klubo. Kai įpratęs esu, nėra sunku, bet jėgos ir ištvermės reikia. Dirbi dvi dienas dieninėje pamainoje. Tada viena laisva. Tuomet dvi naktinės pamainos, ir tada turiu 3 laisvas dienas. Man patinka: pailsi, reikalus susitvarkai, pas gydytojus ramiai nueini, miestas laisvas. Kartais net per daug man tos trys laisvos dienos, aš pratęs prie darbo, negaliu ilgai vienoj vietoj sėdėti.
Vasaros metu einu į gamtą, pažvejoti einu, susitikti su draugais, nes gyvenu apsuptas trijų ežerų.
Tai prie duonos ir žuvies prisižvejojate?
Ne, ne maistui ši žvejyba – atsipalaidavimui. Ką sužvejoju, paleidžiu. Savotiška meditacija. Būna su broliu einame pažvejoti, ir į poledinę, ar į naktinę žvejybą. Aš kai pratęs tai man nesunku, o brolis būna knapsi, daugiau kavos geria.
O kaip prisipratinote naktines pamainas – ar laikotės kokio specialaus poilsio režimo?
Išmokau kaip susireguliuoti miego ritmą. Kai grįžtu iš darbo, būtinai kelias valandas pamiegu, nuo 7 bent iki 12. Tada kažką paveikiu ir prieš naktinę pamainą vėl pamiegu popiet keletą valandų. Ir tada naktį netraukia miegot. Labai svarbu laikytis miego rutinos, kitaip išsibalansuoji ir sunku dirbti.
Visą laiką prie duonos sukatės. Ar nepavargsta uoslė nuo kvapo?
Tai kad po kurio laiko nebejauti to kvapo. Štai kai po ilgesnės pertraukos ar po atostogų grįžtu – tada jaučiu, kaip maloniai kvepia duona. Ir šilta dirbti, krosnys aplinkui, šiluma kaulų nelaužo.
Kokią pats mėgstate duoną?
Man juoda duona skani. Dar labai mėgstu Beatos duoną su sėklomis, skrudinimo forminės duonos man patinka.
Dirbant kepykloje, kai bandom naujas duonas, eksperimentuojam, duoda mums paragauti pirmiems. Atnešam namo, oj, sako, kokia skani duona, kada pasirodys prekyboje. Pavyzdžiui, Beatos ragaišį, naujiena dabar parduotuvėse, irgi testavome. Duodame patarimų, šeimai parnešam. Pasakom, gal cukraus trūksta, gal druskos, gal dar kažko.
O kaip reagavote, kai sužinojote, kad kolegos Jums šiemet skyrė Atvirumo vertybės ambasadoriaus vardą?
Man buvo šokas. Labai netikėta buvo. Kvietė kolegos važiuoti į kasmetinę šventę, dar aš pamenu svarsčiau, ar važiuosiu, ar nevažiuosiu. Kai skelbė visus ambasadorius, kaip tik mano pačio pirmojo pavardę paskelbė. Apsidairiau aplink, kas čia toks, kol supratau, kad čia aš! Malonu, nesitikėjau.
Apie ką pačiam yra Atvirumas?
Man atvirumas – tai ne tik dalintis pasiekimais. Tai ir dalintis iššūkiais, sunkumais, taip pat priimti kitų kultūrų žmones. Pas mus dirba įvairių tautybių žmonių.
Neužsidaryti savo dėžutėje ar dirbti kaip robotui. Aš kiekvienos pozicijos atsikandu po truputį: tešlamaišio, pagrindinės linijos, pakavimo, universali mano pozicija. Kai reikia pietų paleidžiu, pavaduoju tešlamaišį, pagrindinės linijos operatorių ar prie roboto dirbančio, kur surinkinėja formas. Esu linkęs neapsiriboti vien tik tuo, ką darau – o išbandyti kažką naujo, išmėginti naujus požiūrius.
🍞🍞🍞
———–
„Vilniaus duona“ kasmet apdovanoja trijų mūsų vertybių ambasadorius: atvirumo, veržlumo ir visaapimančio požiūrio.
Šiais interviu norime pagerbti mūsų kolegas, kurie gyvena šiomis vertybėmis.
