Tyrimas: ruginė duona neužleidžia savo pozicijų valgytojų krepšelyje
Ruginė duona neužleidžia savo pozicijų duonos valgytojų krepšelyje. Būtent ją dažniausiai renkasi Lietuvos pirkėjai. 6 iš 10 tyrimo dalyvių vartoja ruginę duoną ne rečiau kaip kelis kartus per savaitę. Dažniausiai – pusryčiams. Baltos duonos valgoma kiek rečiau.
Duonos vartojimo tyrimo duomenys rodo, kad dažniausiai duonos kepinius šalies gyventojai renkasi pusryčiams (daugiau nei pusė duonos vartotojų) ir pietums (per ketvirtadalį). Vakarienei duonos valgo keliolika procentų, o mažiau nei dešimtadalis pasirenka ją užkandžiui.
Svarbiausias kriterijus – geras skonis. Toliau rikiuojasi šviežumas ir kainos-kokybės santykis.
Duona turi būti skani
„Lietuviai mėgta, kad duona būtų skani. Jeigu kitose šalyse duona yra labiau neutralus maisto produktas, mes esame įpratę, kad duona būtų gardi net be priedų. Todėl nestebina, kad skonio kriterijus taip stipriai atitrūkęs nuo kitų. Net šviežumas lieka antroje vietoje. Na ir kainos kokybės santykis taip pat svarbus, nes tai kasdienis maisto produktas“, – sako Snieguolė Šoblinskienė, „Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadovė Baltijos šalims.
Vietinio gamintojo svarba
Kilmės šalis, ar duona pagaminta Lietuvoje svarbu penktadaliui jos vartotojų. Tačiau kalbant apie ruginę duoną – šio aspekto svarba išauga smarkiau. „Kas ketvirtam pirkėjui svarbu, kad ruginė duona būtų vietinio gamintojo. Natūralu, kad šiai duonai lietuviška kilmė svarbesnė nei kitiems produktams, nes ruginė duona yra mūsų šalies paveldo dalis, autentiška mūsų duona. Taip pat vartotojams pageidauja, kad duona būtų aukštos kokybės, gero kainos ir kokybės santykio, nuolat šviežia ir tinkama kasdieniam vartojimui. Tad kokybės kartelė šiam maisto produktui keliama aukštai“, – sako S. Šoblinskienė.
Įtraukia į savaitės pirkinius
Daugiau nei pusė pirkėjų įtraukia duoną į savaitinį prekių sąrašą ir laiko ją reikšminga kasdienės mitybos dalimi.
Vis dėlto sudėtį linkę įvertinti apie trečdalis duonos valgytojų, o į naudą sveikatai prisimena atsižvelgti iki 17 proc.
„Renkantis duoną įvertinti jos sudėtį yra svarbu, nes kai kuriose duonose cukraus yra tiek, kad jas jau lengviau būtų vadinti pyragu. Peržiūrėkite etiketes, duonoje neturėtų būti daugiau nei 5 g cukraus šimte gramų. Juoba, kad ruginė duona natūraliai turi saldumo iš miltų. Skaitykite etiketes ir rinkitės tuos produktus, kurie turi švarias etiketes, trumpą aiškią sudėtį be nereikalingų priedų. Taip pat įvertinkite, kad duona turėtų daugiau skaidulinių medžiagų, daugiau baltymų, mažiau druskos ir cukraus“, – patarė duonos ekspertė.
Ji priminė, kad renkantis duoną vien pagal skonines savybes, neatsižvelgiant į sudėtį, neretai gali atrodyti „skanesnė“ duona būtent ta, į kurią įdėta daugiau cukraus.
Skrudinimo duoną valgo kas antras
Beveik pusė tyrimo dalyvių bent 2–3 kartus per savaitę valgo sumuštinių arba vadinamąją skrudinimo duoną.
„Skrudinimo duona į šalies rinką atėjo devyniasdešimtųjų gale, su vakarietiškomis madomis, ir užsitarnavo savo vietą klientų krepšelyje. Rinkdamiesi ją vartotojai teikia pirmenybę tiems patiems kriterijams kaip ir ruginei duonai – skonis, šviežumas ir kainos kokybės santykis. Tik šios duonos pirkėjai dažniau linkę žvalgytis akcijų ir rinktis pagal kainą. Panašiai kaip ir renkantis batonus“, – sakė produktų vystymo vadovė.
Porcijinės duonelės dar laukia savo valandos
Tiesa, Lietuvoje kol kas nedidelę vietą užima porcijinės duonelės.
„Skandinavijos šalyse jos yra itin populiarios, tačiau pas mus kol kas labiau nišinis produktas, turi savo klientų ratą, tačiau nėra masiškai perkamas. Ten yra įprasta turėti šaldiklyje tokių duonelių, atsišildyti sau skrudintuve ar kambaryje porciją. Taip ir duonos išsvaisto mažiau“, – dalinasi duonos žinovė.
Laiko svarbia mitybos dalimi
Pasak S. Šoblinskienės, daugiau nei pusė žmonių įvardija duoną kaip savo kasdienės mitybos dalį, trečdalis renkasi ją pagal naudą sveikatai, tuo tarpu ketvirtadalis yra susirūpinę dėl jos maistinės vertės.
„Kalbant apie kokybišką visų grūdo dalių duoną, ir ruginė, ir kvietinė drąsiai gali būti traukiama į reguliarų savaitės racioną. Joje daug maistinių skaidulų, tai yra lėtieji angliavandeniai, kurie padeda tolygiau įsisavinti energiją, ilgiau užtikrina sotumą, veikia kaip žarnyno šluota ir padeda sveikai mikrobiotai“, – akcentavo ekspertė.
Baltus duonos kepinius duonos ekspertė rekomendavo valgyti saikingai ir deriniuose su sveikais produktais. Minkštos sumuštinių duonos galima išsirinkti ir maistingos, praturtintos viso grūdo miltais, sėklomis ar grūdais.
„Valgant šviesius duonos kepinius – sumuštinių duoną, batonus, gausite energijos prie sriubos ar salotų, tik svarbu saikas. Taip pat verta praturtinti riekelę daržovėmis, liesa mėsa ar kitais sveikais pagardais. Vis dėlto užkandžiui net ir batono riekelė bus sveikiau nei sausainis ar vaflis, nes išvengsite riebalų ar juoba hidrintų riebalų“, – pranešime spaudai sakė duonos ekspertė.
Beje, palyginti su kitais duonos kepiniais, batonas dažniau pasirenkamas ne tik pusryčiams, bet ir kaip užkandis.
Perka parduotuvėse
Didžioji dauguma duonos vartotojų, 9 iš 10, ją perka parduotuvėje, nors lyginant su kitais duonos produktais būtent ruginės duonos dažniau įsigyjama ir turguje ar vietinėje kepyklėlėje. Pastarosiose duonos įsigyja keli procentai duonos pirkėjų. Duonos vartojimo tyrimą atliko RAIT internetu apklaususi 612 dalyvių 2024 m. rudenį.
Straipsnis buvo publikuotas Delfi
