„Vilniaus duona“ kepykloje energijos sąnaudas fiksuoja 60-tyje taškų
Koks kepyklos įrenginys tiksliai kiek sunaudoja energijos – įdiegus energijos valdymo projektą šią informaciją žinome iki detalių. Pasakoja kepyklos vadovė Dalia Zdanovičienė ir gamybos technikos vadovas Andrius Paužas.
„Iškepti duoną – reikia daug energijos, ne tik iš žmonių, bet ir elektros, dujų, vandens ar garų. Iki šiol mes matydavome tik galutinį išteklių suvartojimą: kiek iš viso kepykla suvartoja vandens, dujų ar elektros. O kur konkrečiai tą energiją „suvalgydavome“ – mes nematydavome. Dabar visi šie duomenys yra kaip ant delno. Nors projektas dar yra monitoringo stadijoje, jau dabar matome vietų, kur reikės energijos taupymo pokyčių“, – sakė Dalia Zdanovičienė, Vilniaus duonos Vilniaus kepyklos vadovė.
Į projektą ir energijos skaitiklių sumontavimą Vilniaus kepykloje investuota 30 tūkst. eurų.
Energijos sąnaudų paveikslas
Pasak jos, šis projektas yra tarsi energijos sąnaudų diagnostika: tiksliai parodo, kur koks įrenginys, kokiu metu, kiek ir kokios energijos sunaudoja.
„Pavyzdžiui, jau pastebėjome, kad užbaigus kepimo linijos darbą, dar kurį laiką pasitaiko, kad ji sukasi tuščia. Arba vėsinimo konvejeris sukasi, nors jame jau nebėra kepinių. Sustygavus tokias vietas, galėsime sutaupyti energijos“, – sako gamyklos vadovė.
Atskleidžia kur galima sutaupyti energijos
Jai antrina projekto įgyvendinimą kuruojantis Andrius Paužas, gamybos technikos vadovas.
„Dabar ylos maiše nepaslėpsi: matome visą duomenų bazę ir galime imtis sprendimų. Pavyzdžiui, viena iš kepimo linijų, veikia 12 valandų ir turi tam tikrą vidutinį energijos sąnaudų vidurkį. O staiga – energijos sąnaudos gerokai išauga. Tai jau skatina atkreipti dėmesį, kas nukrypo nuo normos ir kas tai lėmė. Tuomet ieškoti sprendimų: kartais pakaks tik pokalbio su įrenginį prižiūrinčiu kolega, o kartais teks automatizuoti tam tikrą veiksmą, pvz., įrengiant jutiklius“, – pasakoja Andrius.
Tarkime, valandą iki pašaunant duoną į krosnį, ji turi būti įkaitinta, kad pasiektų reikiamą temperatūrą. Svarbu sustyguoti, kad kepiniai krosnį pasiektų laiku, kad ji būtų įjungta ir ne per anksti, ir ne per vėlai, ir laiku išjungta.
Įspėja apie nuokrypius
„Patogu, kad sistema leidžia susikurti ir įspėjimus, kadangi duomenų labai daug ir fiziškai nepavyktų jų stebėti visą laiką. Peržengus susiformavusią aukštutinę ribą, sistema automatiškai išsiunčia el.laišką apie nukrypimą nuo normos“, – sako gamybos technikos vadovas.
Rekomenduoja visoms gamybos įmonėms
Pasak Andriaus, stebėti energijos suvartojimą įvairiose veiklos taškuose naudinga visoms gamybos įmonėms.
„Tik įvertinęs, kur netenki energijos ar kur jos daugiausia suvartoji, gali galvoti apie tolesnius veiksmus ir investicijas“, – akcentuoja jis.
Andrius, pats atėjęs iš energetikos srities, perėmė šį dar per pandemiją kitų kolegų pradėtą projektą ir atgaivino prieš metus. Dabar jis yra aktyvioje duomenų analizės fazėje: sistema stebi 60 sumontuotų energijos vartojimo taškų, tokių kaip atskiros gamybinės linijos, kepimo krosnys, vėsinimo konvejeriai ir sistemos, katilai katilinėje ir kt. Toliau laukia veiksmų plano parengimas, kur ir kiek galima sutaupyti bei kokių veiksmų ar investicijų tam reikia.
Dėkoja komandai
Dalia dėkojo sėkmingai projektą įgyvendinusiems kolegoms: Audriui Lataičiui, dirbusiam su projekto parengimo planu ir biudžeto darbais bei Andriui Paužui, kuruojančiam praktinį projekto įgyvendinimą gamykloje bei duomenų analizės priežiūrą.
Padeda siekti tvarumo tikslų
Šiemet „Vilniaus duona“ įdiegė ir dar vieną energijos taupymo projektą – Šilumokaitos projektą Panevėžio kepykloje. Anksčiau pro kaminus vėjais išeinančią energiją dabar kepykla panaudoja šildymui ir karštam vandeniui ruošti.
Visoje Lantmannen grupėje siekiame kasmet mažinti energijos vartojimą kiekviename žingsnyje ir atsakingai naudoti išteklius, kad iki 2050 m. pasiektume gamyboje nulinį C02 kiekį.