Vilniaus kepykla švenčia 365 saugiai dirbtas dienas: tai tapo mūsų kultūros dalimi
Kepykla – ne tik gardžiai kvepiančios duonos vieta. Čia netrūksta karštų krosnių, judančių ar aštrių įrenginių, kur reikia ypatingo atidumo. Tad visus metus kepyklai dirbti be nelaimingų atsitikimų – didžiulis komandos pasiekimas. Kaip akcentavo kepyklos vadovė, mąstyti, jaustis ir elgtis saugiai jau tapo neatsiejama mūsų kultūros dalimi.
Kaip pasakoja „Vilniaus duona“ Vilniaus kepyklos vadovė Dalia Zdanovičienė, saugos kultūrai tapti natūralia darbo dalimi prireikė laiko. Pokyčiai prasidėjo labai seniai, kai „Vilniaus duona“ įsiliejo į tarptautinę grupę.
„Iš grupės pas mus yra atėjusi kultūra, kad žmogaus sveikata ir sauga yra prioritetas. Tiek emocinė, tiek fizinė. Ir šiai temai visada skiriama daug dėmesio. Juk ankstesnėje kultūroje vyravo tokia posovietinė nuostata, kad nesėkmes reikia suslėpti po kilimėliu, kad kuo mažesnis kiekis žmonių žinotų. Pas mus kaip tik – skatinama kalbėtis apie klaidas, iš jų mokytis pačiam ir padėti išvengti panašių klaidų kitiems“, – sakė kepyklos vadovė.
Sąmoningi darbuotojai ir pritaikyta aplinka
Jai antrina ir „Vilniaus duona“ darbo saugos specialistė Neringa Melnikavičienė.
„Ir kaip įmonė daug darome, ir patys žmonės tampa sąmoningesni. Kai klausiame, ar žinote, kodėl nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo? Taip ir atsako: patys tampame sąmoningesni. Tas tiesa, visi daug kalbamės su darbuotojais apie saugumą: ir vadovai, ir pamainos vadovai, ir kepyklos vadovai, ir už darbo saugą atsakingi kolegos“, – pastebi Neringa.
„Daug metų ne tik nuosekliai kalbamės, bet ir fiksuojame visus bent menkiausius taškus, kur gali kilti rizika. Pritaikėme ir aplinką, įrengdami neslidžius laiptelius, tiltelius saugiems perėjimams per tam tikras zonas, atlaisvindami darbo vietas nuo visų nebūtinų daiktų. Vyksta nuolatinis darbas“, – sako Dalia.
„Vilniaus duona“ turi vidinę sistemą, kur bet kuris darbuotojas gali užfiksuoti, kur pastebėjo riziką ar pavojų užsigauti, susižeisti, paslysti ar pan.
Saugos kultūrai prireikė laiko
Pasak kolegių, tokių rezultatų pavyko pasiekti ne iškart.
„Džiaugiuosi, kad saugumo prioritetas pas mus jau tapo vidinės kultūros dalimi. Todėl nauji kolegos tą perima natūraliai. Nuėjo užmarštin tie laikai, kai prieš dvidešimt metų tekdavo karus kovoti dėl specialios avalynės avėjimo – kol vadovai mato, avi, o kitu metu įsispiria į mėgstamas šliures ar klumpes. Dabar niekam net klausimų nekyla, kad turi būti speciali avalynė“, – sako Dalia.
Svarbu stabtelti – tik tada daryti
Pakitusią kultūrą pastebi ir Neringa.
„Daug metų dirbame ta linkme. Daugeliui teko pakeisti nusistovėjusį požiūrį: kad svarbu ne griebti ir gesinti „gaisrą“ – o pirmiausia įsitikinti, kad esi saugus, išjungti įrenginį, stabtelti pagalvoti, ką aš darau, kokios bus pasekmės ir tik tada daryti.
Nes kai kažkas nutinka: užstringa linija, kepaliukas krenta, kažkoks gedimas, tuoj pirmas instinktas yra pulti greitai gelbėti situaciją. Bet svarbiausia – pasirūpinti žmogaus saugumu. Kolegos jau automatiškai taiko susitarimą: Stabteliu. Pagalvoju. Darau“, – sako už darbo saugą atsakinga kolegė.
Kas lemia nelaimingus atvejus
Neringa taip pat akcentavo, kad saugiam darbui kaip rodo ankstesni nelaimingi nutikimai, itin svarbi patogi darbo vieta, kurioje nėra nebūtinų daiktų. Dažniausiai nelaimės nutinka, kai žmogus praranda kontrolę arba atidumą. Pvz., kažkur uždelsimas ir norisi pasivyti, padaryti kuo greičiau.
„Jeigu nutinka koks netikėtumas, tuoj pat visas fokusas į problemą. Tuomet akys net nepastebi ne vietoje padėtos dėžės ar kito daikto. Todėl darbo aplinka turi būti minimum daiktų ir tvarkinga“, – sako Neringa.
Mokomės iš klaidų
Kitas svarbus momentas, padedantis tobulinti saugos kultūrą – nutikimų neslėpti.
„Apie nelaimingus atsitikimus kalbamės ir iš jų mokomės. Dalinamės ne tik kepykloje, kurioje nutiko, bet ir su kita kepykla, ir su grupės kepyklomis: įspėjame, kad pas mus taip nutiko, įvertinkite, ar pas jus gali būti panaši problema, vertiname, kas tai lėmė, kalbamės su kolegomis“, – sako Neringa.
Fiksuoja kur gali kilti rizika
Pasak kolegių, svarbus nuolatinis dėmesys saugos temai: su kolegomis kalbasi ir vadovai, ir pamainų vadovai, ir darbo saugos kolegos. Bet svarbiausia – kad tai tapo kiekvieno žmogaus atsakomybės natūralia dalimi.
„Kai patys kolegos fiksuoja, kur jie mato nesaugias vietas ar zonas, tai ir jų sąmoningumas, žvilgsnis užaštrėja, kalbant apie fizinę saugą.
Beje, „Vilniaus duonoje“ fiksuoja ne tik nelaimingus atsitikimus, kas yra privaloma pagal įstatymą – bet ir tokius, kur jų per plauką pavyko išvengti. Pvz., žmogus paslydo, nors nesusižeidė ir nenukrito, arba tarkime įsidūrė ar nežymiai įsipjovė ir gali tęsti darbą užsiklijavęs pleistrą – bet jau fiksuojame tokią vietą ir ieškome, kaip pašalinti bent menkiausią pavojų.
Ne mažiau svarbus emocinis saugumas
Tačiau kepyklos vadovė pabrėžia, kad ne mažiau darbe svarbus ir emocinis saugumas.
„Svarbu, kad žmogus galėtų darbe be įtampos dirbti, kad būtų gera vidinė atmosfera. Pas mus kas atvažiuoja į kepyklą – pastebi, kad žmonės ramiai dirba, šypsosi, nėra skubos kažkokios, nors darbas ir dinamiškas. Su kiekvienu eini, pasikalbi, pašnekini. Psichologinė aplinka svarbi, kad būtų tarp vadovų ir darbuotojų geras ryšys“, – sako Dalia Zdanavičienė.
Švenčia saugiai dirbtų dienų sukaktis
Tuo pačiu Dalia primena, kad net kai saugumas tampa neatsiejama kultūros dalimi – svarbu mokėti tai įvertinti ir pasidžiaugti.
„Švenčiame ir 100 dienų, ir 200, ir tada – metus be nelaimingų atsitikimų. Tokie pasiekimai motyvuoja. Valgome pyragą, įteikiame darbuotojams dovanėles – nes tai, kad dirbame saugiai yra visų mūsų bendras nuopelnas“, – sako Dalia.
