Sonata Maselienė: „16 metų čia dirbu ir nejaučiu monotonijos“
Kalbiname Panevėžio gamybos padalinio raugo ir plikinių ruošėją, kolegų išrinkta Atvirumo vertybės ambasadore, Sonatą Maselienę.
Sonata, kaip atsiradote „Vilniaus duonoje“?
Mano išsilavinimas yra ikimokyklinis ugdymas, darželis, kitaip tariant. Kadangi neturėjau darbo, užsiregistravau į Užimtumo tarnybą ir jie man pasiūlė. Atėjau ir pasilikau.
Aš supratau, kad ir mano profesija reikalauja meilės, ir čia reikia meilės. Supratau, kad čia man tikrai tinka.
Duonai reikia meilės?
Aš manau, kad reikia. Geriau pakyla, geriau išrūgsta ir kepa geriau. Čia juk nuo senovės taip. Ir mano anyta taip kepė. Tikrai, kad reikia meilės. Be meilės duona bus prasta!
VIDEO su Sonata galite peržiūrėti ČIA.

O kokią duona Jūs pati mėgstate?
Labai vertinu tradicinę „Vilniaus duoną“. Ji man primena tą paprastą seną gerą juodą duoną, kurią vaikystėje valgydavau. O šiaip patinka visos: ir „Urtė“, ir „Agota“, grūdėtos duonos, tikrai jos man skanios. Bet pasiilgsta ir reikalauja mano organizmas juodos „Vilniaus duonos“.
Kiek galėtumėte išbūti be duonos?
Be duonos? Neišeina nei dienos! Reikalauja mano organizmas duonos.
Kepate duoną, būnate jos apsupty. Ką Jūsų šeima žino apie Jūsų darbą?
Žino, kad mama išeina, kad dirba pamainą dvylika valandų. Kad kai pavargsta reikia netrukdyti, pamiegoti duoti, žino puikiai, ką aš dirbu.
Žino, kad čia mano kepykloje duona ar batonai pagaminti. Visi žino ir visi turi savo skonius. Yra nemažai „Agotos“ gerbėjų šeimoje. Prisiragaujame.
O kaip Jums tas pamaininis darbas?
Per tiek metų įpratau, kad pamaininis, susidėlioji, susiderini ir viskas. Dirbu jau 16 metų. Įdomu man čia dirbti. Anksčiau prie pakavimo duonos gaminių dirbau, po to pamainos vadovė pasiūlė formuoti pusgaminius, pabandžiau, buvau patenkinta ir pavykdavo. Koleges jau galėjau išleisti kasmetinių atostogų pavaduodama.
Vėliau mokiausi sandėlyje žaliavų svėrimo ir maisto priedų dozavimo. Ten visai kitokia aplinka, ramesnė, tylesnė. Stengiausi labai, nors ir sunku buvo įsiminti visokių daug pavadinimų, nesupainioti kas kur.
Sunkus darbas?
Kartais būdavo labai dideli užsakymai, reikėdavo suktis greitai, daug padaryti, visoms linijoms priruošti produktų, prisverti. Vėliau meistrė pasiūlė išmokti plikinių ir raugų paruošimo, nes neturėjau pastovios darbo vietos, pavaduodavau atostogaujančias ar ligos atveju.
Man patiko, kad visko galėjau išmokti. Ir dabar čia prie plikinių ir raugų nuolatinė mano darbo vieta.
Esu atsakinga už plikinių ir kvietinių bei ruginių raugų paruošimą.
Čia irgi daug atsakomybės, daug paskaičiuoti reikia, kiek pagal užsakymą, kiek kokio plikinio, kiek kokio raugo paruošti, reikia daug atidumo.
Iš manęs viską toliau perima tešlamaišiai.
Kam tinka tokia specialybė plikinių ir raugų paruošėja?
Tinka stipriam jaunimui, reikia daug judėti, daug vaikščioti, nebijoti naktinio ar pamaininio darbo.
Keturias dienas dirbame – po to keturias dienas ilsimės. Pliusas. Dėl to, kad ir laisvalaikį gali lengvai planuoti, ir pas gydytoją laisvai, ir visur atsiprašinėti iš darbo nereikia.
Neatsibosta 16 metų tame pačiame darbe?
Aš daug pozicijų moku, jeigu pasikeičiu poziciją, aš nepavargstu, nes kitoje vietoje kitokie judesiai, kitokia aplinka. Aš nejaučiu monotonijos, kai aš tiek daug moku operacijų. Man patinka.
Kokia diena būna gera darbe?
Gera diena, kai viskas vyksta pagal planą. Svarbu, kad jokių technikos gedimų nebūtų. Kai kažkas stringa, reikia kitaip daryti, kitaip planuotis, tada nuotaika genda.
Ar lieka laiko persimesti žodeliu su kolegomis?
Lieka, tikrai kartais lieka. Ir pasišnekame, ir pabendraujame, pastudijuojame, kur keliaujame, kur važiuojame, pasidaliname įspūdžiais.
O kaip leidžiate laisvalaikį?
Labai mėgstu renginius visokius lankyti, koncertus, spektaklius arba kiną.
Jeigu pavyksta pakeliauti po Lietuvą, į Latvijos pajūrį mėgstu nuvažiuoti.
Esate kolegų išrinkta 2023 m. Atvirumo ambasadore. Kaip manote, kas tai lėmė?
Manau, kad dėl to nominavo, kad atvirai priimu naujus iššūkius, išmokau ne vieną ir ne dvi gamybos operacijas, svarbu noro turėti ir nebijoti tų iššūkių priimti. Esu draugiška, nekonfliktiška, priimu ramiai pastabas, atidžiai klausydavausi kolegių patarimų. Senbuvių patarimai labai man pradžioje padėdavo.
Noriu padėkoti savo visam kolektyvui, savo pamainos vadovei, mūsų kepyklos vadovui, kurie išrinko mane atvirumo nominacijai. Nuoširdžiai visiems ačiū. Esu labai pakilios nuotaikos, kad turiu tokią nominaciją ir tokį gražų prisiminimą iš „Vilniaus duonos“.
Labai didžiuojuosi, kad šitas „Vilniaus duonos“ vardas jau gyvuoja daugiau nei 140 metų. Buvo gražus jubiliejus, jame dalyvavau, graži šventė buvo ir labai man patiko. Norėčiau, kad tie jubiliejai tęstųsi. Nes tai rodo gamyklos ir įmonės ilgaamžiškumą, tvirtumą. Tegul gyvuoja tas pavadinimas iki šių dienų išlaikytas ir toliau.
Atgal į naujienas