Per mažiau nei metus – nuo naujokės iki veržlumo vertybės ambasadorės
Saulė Jasinskaitė, 22 metų Vilniaus universiteto globalios rinkodaros studentė, prisijungusi prie komandos prieš mažiau nei metus, jau nominuota veržlumo vertybės ambasadore. Saulė dalinasi apie pirmuosius įspūdžius „Vilniaus duonoje“, įveiktas baimes ir keliais netikėtais faktais apie save.
Saule, pradėjai darbą „Vilniaus duonoje“ prieš mažiau nei metus – kokia yra tavo atsiradimo „Vilniaus duonoje“ istorija?
Iš pradžių net neieškojau darbo, bet supratau, jog reikia save pastūmėti ir perlipti savo baimes – darbo skelbimai atrodo išties bauginančiai, ypač, kai esi naujokas darbo rinkoje. Pozicija vadinosi pardavimų palaikymo specialistė, o pareigos aprašyme kėlė nerimą, mąsčiau ar sugebėsiu viską išmokti ir integruotis naujoje pozicijoje.
Bet galiausiai užpildžiau anketą ir buvau pakviesta pokalbiui. Netrukus gavau atsakymą, jog esu priimta į „Vilniaus duoną“. Manau, kad labai tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje atsirado darbo skelbimas ir taip tobulai susidėliojo, jog esu čia. Jau nuo pat darbo pokalbio pradžios jautėsi šiltas ryšys su vadovu ir kolegomis.
Koks buvo tavo išankstinis nusiteikimas apie įmonę? Ar buvai kuo nors nustebinta pradėdama dirbti?
Neigiamos ar teigiamos nuomonės apie „Vilniaus duoną“ neturėjau, tik žinojau, jog tai yra didelė įmonė ir pagrindinė Lietuvos duonos gamintoja – vadinasi, bus ką veikti.
Dabar suprantu, kodėl žmonės paskiria ilgus metus šiai įmonei, kadangi tiek vadovai, tiek kolegos labai vienas kitą gerbia ir motyvuoja, vertina jaunatvišką požiūrį ir skatina augti. Nustebino, kad nenumojo į mane, kaip naujokę, ranka, nes man 22 metai.
Buvai pripažinta kaip „Vilniaus duonos“ veržlumo vertybės ambasadore. Ką tau asmeniškai reiškia veržlumas?
Tiesą pasakius, tikrai nesitikėjau gauti šio apdovanojimo. Man šiuo metu tai yra didžiausias pripažinimas, kad įmonė mane pastebėjo ir įvertino. Nors pačiai gali atrodyti, kad dar nedidelį pėdsaką esu palikusi, bet gaunant tokį apdovanojimą smagu suprasti, kad galbūt viską darau gerai.
Man, kaip jaunai asmenybei, veržlumo vertybė reiškia perlipti per visas baimes, su kuriomis susiduriu. Išmokau nebijoti išreikšti savo nuomonės bei nebijoti klysti – visada bandau sau pasakyti, kad iš musės nedaryčiau dramblio, kadangi padarytos klaidelės nėra pasaulio pabaiga. Stengiuosi mažiau save kritikuoti tokiose situacijose.
Ką dažniausiai kiti apie tave klaidingai supranta ir kaip šią nuostatą paneigtum?
Ne tik darbo aplinkoje, bet ir susipažįstant su naujais žmonėmis, dauguma pažymi, kad atrodau labai pikta…
Nors realybė yra priešinga, nes visada stengiuosi šypsotis, skleisti pozityvias emocijas. Bet ramybės būsenoje veidas, tikriausiai, atrodo rūstus, todėl žmonės bijo prieiti. Na, nieko negaliu pakeisti 🙂
Šiuo metu dirbi prie labai svarbaus projekto – BP3. Papasakok, kas tai per projektas, ir už ką esi atsakinga?
Paprastais žodžiais, tai yra naujinamos sistemos, kuriomis naudojasi įmonės darbuotojai, tam, kad palengvintų ir supaprastintų mūsų darbą. Pačiame projekte turiu dvi roles – pardavimo skyriaus „super user“ ir „master data“ koordinatorė.
Kai tik pradėjome dirbti šiame projekte, aš turėjau koreguoti ir sumąstyti, ką sistemoje reikia atnaujinti, jog būtų palengvintas darbas. Taip pat turėjau stebėti, ar visos funkcijos veikia, suvesti produktus ir kt. Yra daug darbo, bet manau, jog šie sistemos naujinimai pasiteisins.
Esi globalios rinkodaros studentė, bet dirbi prie kitos srities projekto – ar svarstai keisti kryptį ar vis dėlto norėtum tęsti savo karjerą marketingo srityje?
Dar būdama mokykloje ilgai svajojau studijuoti marketingą, visada galvojau, kad tai mano „varikliukas“. Po kelių mėnesių darbo pirminėje pozicijoje, t.y. kaip pardavimų palaikymo specialistė, perėjus prie BP3 projekto pareigų supratau, kad yra kitų galimybių ir sričių, kuriose galėčiau save realizuoti.
Nors tai, ką aš šiuo metu darau, yra glaudžiai susiję su marketingu nežinau, ar norėčiau vien rinkodaros srityje suktis. Pamatysime. Kol kas labai džiaugiuosi dabartine pozicija.
Ar rekomenduotum darbą „Vilniaus duonoje“ savo bendraamžiams? Kodėl?
Labai rekomenduočiau. Esu dirbusi daug mažesnėse įmonėse, tai labai jaučiasi įmonių dydis. Kaip man tėtis visada patardavo, o dabar ir pati suprantu, kad jaunam žmogui, ką tik įžengusiam į darbo paieškos etapą, geriau pradėti nuo didesnės įmonės. Kodėl? Nes lengviau suprasti ir susipažinti su verslo valdymo ir veikimo principais, tiesiog pamatai, kaip viskas turi iš tiesų būti.
O „Vilniaus duona“ dar pasižymi puikia darbo aplinka ir kultūra, žmonės labai malonūs, su visais kolegomis sutariame puikiai, todėl nėra baimės eiti į darbą. Einu su šypsena.
Koks yra tavo geriausias poilsio būdas?
Mezgimas. Pradėjau megzti prieš pat įsidarbindama „Vilniaus duonoje“. Kaip ir močiutėms būdinga, manoji taip pat sako, kad esu talentinga šioje srityje, nes tiesiog užsinorėjau megzti ir išmokau, nuo to laiko vis dar labai patinka. Mezgu tikriausiai kiekvieną vakarą įsijungusi televizorių. Manau, kad daugelis kolegų net nežino, jog į darbą ateinu su savo pačios megztais megztiniais.
Apie ką galėtum kalbėtis valandų valandas?
Mano draugai sako, kad be perstojo galiu kalbėti apie gamtą ir viską, kas su ja susiję – stovyklavimą, kalnus, apie mišką. Na, ir apie Dorą, mano šunytę.
Su antra puse turime tradiciją vasarą po darbų ar savaitgaliais ieškoti kokio nematyto ežero, vaikščioti po miškus. Mane gamta įkrauna.
Kokį faktą apie tave sužinoję kolegos labai nustebtų?
Manau kolegas nustebintų, jog mezgu, nes daugelis to nežino. Bet taip pat ir tai, jog esu kalbų fanatikė.
Lietuvių ir anglų kalbos laikomos mano gimtosiomis, bet suprantu ir galiu kalbėti itališkai bei beveik laisvai prancūziškai.
Iš tiesų, planavau studijuoti mados marketingą Paryžiuje, todėl pradėjau mokytis prancūzų kalbos, bet nebeišvykau, o kalbos žinios liko. Norėčiau laisvai kalbėti itališkai, nes atrodo, kad čia yra „mano“ kalba, nors taip pat galvojau ir apie prancūzų.
Ar pati valgai duoną? Kokia duona tau asmeniškai yra skaniausia?
Taip, labai mėgstu duoną. Žinoma, tėčio receptas pats skaniausias – tamsi duona su sviestu ir druskyte.
Šiuo metu negaliu nustoti valgyti mūsų naujienos „Agotos TYRA“ ruginės duonytės – be galo skani man.
Kokia būtų tavo žinutė ar patarimas naujam darbuotojui „Vilniaus duonoje“?
Nebijoti. Jeigu kyla klausimų, tai visada kreiptis į kolegas ar vadovus, būti smalsiam.
Dažniausiai mes, atėję į naują darbą manom, kad viską jau turim stebuklingu būdu mokėti ir žinoti, bet tai neįmanoma. Klystame visi, o patirtis – yra geriausias mokytojas.
Parengė „Vilniaus duonos“ rinkodaros praktikantė
Austėja Kuprytė, Vilniaus universiteto globalios rinkodaros studentė
