Nuolatinio tobulinimo vadovė Šarūnė Stankevičiūtė: laikinas vasaros darbas kepykloje tapo 10 metų karjera
Nuolatinio tobulinimo vadovė Šarūnė Stankevičiūtė, pernai nominuota mūsų Veržlumo vertybės ambasadore, artimiesiems apie savo darbą atsako paprastai – padedu taupyti pinigus. Neretai atsakymus kaip tai padaryti turi patys kolegos, sako ji, tereikia mokėti klausti ir klausytis. O tada – įtikinti kolegas išlipti iš komforto zonos ir imtis reikiamų pokyčių.
Šarūne, kaip atsidūrėte „Vilniaus duonoje“ ir dar tokioje įdomioje pozicijoje?
Karjeros pradžioje tiesiog ieškojau laikino vasaros darbo ir atėjau į kepyklą Panevėžyje dirbti pakuotoja. O ten pasileido kažkoks varikliukas, kažkas pastebėjo mano darbą, po kurio laiko pasiūlė dirbti vyr. pakuotoja, tada laikina pamainos vadove, pamainos vadove, tuomet dienine pamainos vadove. Tuo metu kaip tik atidarinėjome naujas linijas, buvo daug dalykų, kuriuos reikėjo sužiūrėti, suvaldyti, komandas suburti. Kol galiausiai atsidūriau esamose pareigose.
Pastarojoje pozicijoje greitai bus treji metai. Ar dar prisimenate, kaip jautėtės naujoje rolėje?
Oj, tie batai man tuo metu atrodė gerokai per dideli. Svarsčiau, ar aš sugebėsiu, ar turiu reikiamos kompetencijos. Daug palaikymo davė mano vadovas, Marius Juška, kuris ragino imtis šitos pozicijos. Galų gale pamaniau, kodėl turėtų nepavykti, reikia tiesiog imti ir daryti. Prisidėjo ir mano asmeninės savybės, kad esu pasiryžusi padaryti tai, ko imuosi, esu ryžtinga ir atkakli. Tikrai padėjo ir vadovo palaikymas. Apskritai Marius kaip vadovas yra toks, kuris labai gerai jaučia, kada reikia palaikymo, padrąsinimo, o kada kaip tik atsitraukti ir duoti kolegai sprendimų laisvę, leidžia augti.
Vilniaus duonoje bendrai paėmus skaičiuojate jau dešimtus darbo metus. Tai, kad pradėjote nuo startinio laiptelio – jums padėjo ar trukdė vadovo darbe?
Labai padėjo. Nemažai procesų, vidinių dalykų, darbų esu tiesiogiai išbandžiusi, žinau iš vidaus, kas kaip veikia. Neįkainojama ta mano patirtis. Tad galvojant, kur reikia pokyčių, yra ir daug paprasčiau. Tuo pačiu tai padeda geriau suvokti ir tose pozicijose dirbančius kolegas. Lengviau susikalbėti su jais, nes aš pati žinau, pvz., kiek žingsnių pakuotojas padaro per darbo dieną.
Esate atsakinga už nuolatinį tobulinimą. Už ką tiksliau?
Mano užduotis surasti, kur ir ką kepykloje galime daryti efektyviau, pigiau, saugiau, patogiau darbuotojui. O mano darbo poveikį neretai galiu suskaičiuoti ir paprasčiausia pinigine išraiška. Pvz., pernai įgyvendinti tobulinimo veiksmai Panevėžio kepykloje lėmė, kad per metus sutaupėme per 0,5 mln. eurų, kuriuos būtume išleidę dirbę įprastai.
Jūs esate tarsi toks nematomas vidinis auditas, ar kolegos bijo, kai jūsų žvilgsnis nukreipiamas į jų veiklą?
Tikiu, kad atvirkščiai. Mes kartu ieškome, ką galime padaryti geriau ir efektyviau. Būtent iš kolegų neretai ir gaunu minčių, ką galime padaryti geriau. Nes gamybos procesas sudėtingas, geriausiai jį išmano arčiausiai jo esantys darbuotojai.
O kaip nusprendžiate, kokias sritis šiandien tobulinsite?
Turime įvairių rodiklių duomenų bazę. Pvz., įvairūs nuostoliai. Jeigu vieną, antrą, trečią kartą tam tikrame taške turime nuostolių, raudonuoja rodikliai, atkreipiame dėmesį, kas nutiko ir kaip galime tai keisti.
Didelė mano darbo dalis yra klausytis. Mėgstu paklausti kolegų, papasakok, kas tau šiandien nesisekė. Atskyrus nuo emocijų, kurias toks klausimas neišvengiamai iššaukia, neretai pasimato ir dalykų, kuriuose galima paieškoti pokyčių: tai gali būti ir neefektyvus procesas, per toli esanti įranga, nepatogi apranga ar bet kuris kitas dalykas.
Nes jei klausi, kaip tau šiandien sekėsi – sulauksi įprasto atsakymo, viskas gerai. O atvirkščiai paklausus, daug gali sužinoti. Tada teiraujuosi, kaip manai, kas tai lėmė? Taip kartu ieškom atsakymų. Todėl mano darbas labai komandiškas, viena nieko nepadaryčiau.
Tokios pareigybės kolegų turite ir daugiau?
Taip, Vilniaus kepykloje nuolatinio tobulinimo vadove dirba kolegė Alma. Abi pasikalbame, pasidaliname atrastais dalykais ar tobulintinomis sritimis. Daug naudos duoda ir galimybė lankytis kitose kepyklose, ne tik Vilniaus ar Panevėžio, bet ir kolegų iš „Lantmannen Unibake“ grupės, Skandinavijos šalyse. Grįžti visada su mintimis, idėjomis, ką pas save galime pritaikyti, ką adaptuoti.
Pernai esate kolegų išrinkta Veržlumo vertybės ambasadore. Kaip priėmėte šią žinią ir kiek apskritai veržlumas yra apie jus?
Buvo netikėta ir malonu. Gyvenime turbūt irgi esu veržli – tas veržlumas gal pasireiškia labiausiai kaip atkaklumas, užsispyrimas padaryti iki galo, nenumesti, jeigu kažkas nežinoma ar tenka išeiti iš komforto zonos, kas mano darbe būna gan dažnai. Aviniškas charakteris duoda savo.
O kokių savybių reikia tokioje pozicijoje kaip jūsų?
Mokėti užduoti tinkamus klausimus ir įtikinti kitus, kad dėl gero pokyčio verta lipti iš komforto zonos. Auginti žmones. Mokėti paskatinti pamėginti kažką daryti naujai, kitaip. Įkvėpti žengti į tuos nepatogumus, nuraminti, įtikinti. Na, ir skaičius stengiuosi prisijaukinti, nors skaičiai nėra mano, bet jaukinuosi, man įdomiau yra kas už tų skaičių, ką jie rodo.
Dabar vykstantis įmonėje svarbus verslo valdymo sistemų harmonizavimo projektas, vadinamasis BP3, prie to irgi prisidedate?
Jam ruošiau dalį apie mūsų gamybos efektyvumo skaičiavimo, kitaip OEE, sistemą. Šių metų sausį kaip tik ją paleidome, ji irgi bus BP3 projekto dalis, su šiuo projektu dirba kita komanda.
Sakote, kad dienos nebūna nuobodžios, daug energijos natūraliai pareikalauja ir darbas su žmonėmis. O kur pasipildote savo vidinę bateriją?
Geriausiai pailsiu savo vienkiemyje, gamtoje. Taip pat mano atgaiva kelionės, knyga. Dabar statomės namą, tai nejučia tuos efektyvumo įpročius išsinešu ir į namus: o kaip čia galiu suplanuoti geriau, greičiau, efektyviau.
Ką pasakytume tiems, kurie svarsto apie darbą kepykloje?
Pabandyti visada reikia. Kepyklos aura kažką turi. Atėjau čia galvodama padirbėti tris mėnesius. O štai jau dešimti metai ir vis dar yra minčių ką išmėginti, ką daryti kitaip, ir duonos kvapas neatsibosta. Monotonijos čia mažai.
Dirbdama kepykloje ir duonos turbūt nepristingate?
Per atostogas pristingu! Išties, mūsų kepykloje kepame skanią duoną ir nėra klausimo namie, kas pirmiausia keliauja ant stalo.
Kokia pačios mėgstamiausia?
Vienareikšmiškai „Močiutės“. Turbūt daugeliui ji patinka, tikra, ruginė.
———–
„Vilniaus duona“ kasmet apdovanoja trijų mūsų vertybių ambasadorius: atvirumo, veržlumo ir visaapimančio požiūrio.
Šiais interviu norime pagerbti mūsų kolegas, kurie gyvena šiomis vertybėmis. Jau netrukus bus išrinkti ir paskelbti 2025 metų „Vilniaus duonos“ vertybių ambasadoriai.
Atgal į naujienas