Nauja Panevėžio kepyklos vadovė Šarūnė Kiznienė: „Atėjusi dirbti pakuotoja, tikrai neplanavau vieną dieną būti vadove“
Regis vos prieš pusmetį kalbinome Šarūnę Kiznienę, nominuotą mūsų Veržlumo vertybės ambasadore. Šią vertybę ji išties įkūnija kaip niekas kitas: prieš dešimtmetį pradėjusi dirbti kepykloje nuo pradinio, duonos pakuotojos, karjeros laiptelio – šiandien Šarūnė vadovauja didžiausiai Lietuvoje, Panevėžyje esančiai Vilniaus duonos kepyklai.
Šarūne, koks buvo kelias link kepyklos vairo?
To nei planavau, nei dėliojausi, nei tikėjausi. Pastaruosius trejus metus dirbau Nuolatinio tobulinimo vadove. Pagrindinis mano darbas ieškoti kur ir ką bei kaip galime padaryti geriau, saugiau, efektyviau. Tad sąlyčio taškų su vadovo darbu yra.
Vis dėlto tokių minčių nebuvo iki pat momento, kol šešerius metus kepyklai vadovavęs Marius Juška priėmė sprendimą tęsti karjerą kitur. O išeidamas man pasakė: „Šarūne, pabandyk kandidatuoti, tu gali.“
Tada tas padrąsinimas ir pasėjo man mintį, o gal išties imti ir pamėginti. Juo labiau, kad kelis mėnesius, kol ieškojome naujo kepyklo vadovo, ir buvau paskirta eiti laikinai einančio vadovo pareigas. Pavadavimo galimybė visad buvo numatyta ir mano pareigybėse, bet faktiškai to niekad neprireikdavo.
Ir kaip konkursas – ar vidiniam žmogui kandidatuoti buvo lengviau?
Atranka buvo nelengva. Tiek iš procesinės, tiek ir iš asmeninės pusės.
Visų pirma, dešimt metų aš nedalyvavau jokiose darbo paieškose, dešimt metų nesu rašiusi ar tvarkiusi savo CV, nesidomėjau kas ten darbo rinkoje. Teko prisėsti ir kaip reikiant paplušėti, pagalvoti, ką sudėti į tą baltą CV lapą bei motyvacinį laišką. Nemažai teko pasigilinti, kaip tas turi būti daroma.
Kas iš jūsų esamo darbo pravertė aplikuojant į vadovo vietą?
Akcentavau savo patirtį dirbant pamainos vadove, nuolatinio tobulinimo vadove. Tas tikrai labai praverčia kepyklos vadovo darbe. Kur teks daugiau pasimokyti – tai komandos formavimo. Iki šiol, nors dirbu labai glaudžiai su daugeliu kolegų, neturėjau sau tiesiogiai pavaldžių žmonių. Dabar esu prie 144 komandos vairo. Jaudulio tikrai yra.
Vis dėlto, kadangi man žmonės ir komanda yra pirmoje vietoje, tai, manau, kartu rasime reikiamus sprendimus. Trūkstamų žinių semiuosi ir studijuodama. Šiuo metu jau trečius metus mokausi Verslo vadybos Utenos kolegijoje.
Kaip pasirinkote šias studijas?
Visada pravartu plėsti akiratį, mokytis kažko naujo, ko dar nemoki, nežinai. Ieškojau netoliese esančių verslo vadybos studijų ir ši kolegija man labiausiai patiko, nes turi labai palankų požiūrį į studijuojančius dirbant. 90 proc. studijų yra organizuojama nuotoliu, kai turi darbą, šeimą, tos 3 val. susitaupančios nuo kelionės labai svarbu.
Be atrankos ir darbo pokyčių dar prisidėjo ir studijos, be to matau nuo praėjusio pokalbio ir pavardė pakito – tiek daug pokyčių vienu metu?
Taip, pernai vasarą susituokėme. Studijų šiemet trečias kursas. Paskaitos, egzaminai. Metų gale prasidėjo dar ir kepyklos vadovo atranka. Perėmiau laikinai einančio vadovo pareigas, pateikiau kandidatūrą vadovo pozicijai. Konkursas rimtas, tai tęsėsi ir intensyviu kepyklai Kalėdiniu laikotarpiu, o tuomet pas mus apsukos kone dvigubai didesnės.
Tai tikrai pastarieji mėnesiai intensyvūs buvo. Bet kai daug darai – tai daug ir padarai, taip jau yra. Vis dėlto labai nekantravau sulaukti konkurso atsakymo, koks jis bebūtų.
Kaip reagavote, kai sužinojote, kad būtent jus pasirinko vadovauti bene didžiausiai Lietuvoje kepyklai?
Nukrito akmuo nuo širdies.
Po paskutinio pokalbio jau žinojau, kad iš savo pusės padariau viską, ką galėjau. Bet vis tiek kelias dienas laukti atsakymo buvo nekantru ir neramu. Paskutiniajame etape buvau likusi aš ir dar vienas kandidatas. Paskambino Baltijos šalis kuruojanti grupės vadovė ir pranešė, kad pasirinko mano kandidatūrą.
Niekada nesitikėjau, kad būsiu kepyklos vadove. Tai nebuvo mano planas, tačiau visada dėjau pastangas padaryti daugiau, nei iš manęs tikisi.
O kas tuomet lėmė, kad atsidūrėte vadovaujančiose ir sprendimų priėmimo pozicijose?
Visą laiką jaučiau pasitikėjimą ir pastiprinimą iš savo tiesioginių vadovų. Iš savo pusės, visad padarydavau kiek daugiau, nei iš manęs prašo. Mano vadovo išeinant suteiktas paskatinimas, kad „tu gali, tikrai, bandyk“ – tas irgi pridėjo motyvacijos. Bet tokio kryptingo įsivaizdavimo, kad noriu būti vadove tikrai nebuvo.
Kiek naujose pareigose pravers esama nuolatinio tobulinimo vadovės patirtis?
Pareigybės tampriai susijusios. Kepyklos vadovas taip pat daug dėmesio skiria tobulinimui, efektyvumui, inovacijoms, tik žvelgia, sakyčiau, dar plačiau.
Dabar esate atsakinga už beveik pusšimtį darbuotojų ir didelę dalį duonos lentynų šalies parduotuvėse. Kaip jaučiatės?
Atsakomybę jaučiu didžiulę. Duona pamaitinti visą Lietuvą yra tikrai svarbi misija. Juoba, kad duona lietuviui kaip saugumo simbolis. Prisimenu, kai prasidėjo koronaviruso pandemija, duonos paklausa šoktelėjo taip, kad krosnys pokšėjo: kone Kalėdos buvo kovo mėnesį. Mes ir šiaip Panevėžio kepykloje kepame apie 60 tonų per dieną. Tad visa komanda nuo užsakymų prognozės, pamainos vadovų, logistikos, iki kepimo, krovimo, tvarkymo turi veikti kaip laikrodukas.
Komanda tiek apsaugo vieni kitus nuo blogų sprendimų, tiek pasiūlo gerų idėjų, ką gerinti. Vienas šitame darbe tu nieko nepadarysi.
Kokius darbus esate nusimatę?
Mūsų kepykloje darbas yra gerai sustyguotas, tad pirmas tikslas yra – išsaugoti ir išlaikyti tai, kas veikia puikiai. Neturiu tikslo ar noro keisti kažką dėl keitimo. Kartais išlaikyti gerus dalykus yra žymiai sunkiau nei kažką perkurti.
Žinoma, turime nusimatę ilgalaikius investicijų planus, procesų peržiūrą, įrangos keitimą ir automatizavimą, tad šiuos darbus nuosekliai įgyvendinsime.
Didelis projektas nusimato mūsų didžiausios apkrovos, ketvirtojoje linijoje, kurioje kepame mūsų „Močiutės“ bei „Beatos virtuvės“ duoną. Ten yra labai daug rankinio pakavimo, svėrimo darbų, čia planuojame didelį automatizacijos ir darbo vietų ergonomikos projektą, kurio vertė apie 310 tūkst. eurų. Dar beveik pusę milijono investuosime į tešlos maišytuvų ir dalytuvų modernizavimą.
Taip pat dėliojamės planus, kaip geriau išnaudoti savo pajėgumus. Linijos dirba gana našiai, tačiau tikrai dar neišnaudojame maksimaliai savo linijų teikiamų galimybių.
Kaip kepykla užbaigė praėjusius, 2025 metus?
Įgyvendinome kelis svarbius projektus, kurie padėjo kilstelti efektyvumo kartelę. Pavyko ne tik pasiekti planą sutaupyti 300 tūkst. eurų kaštų, bet ir jį viršyti – sutaupėme beveik pusę milijono, 460 tūkst. eurų.
Daugiausia tai lėmė mūsų kepykloje įgyvendintas šilumogrąžos projektas. Energiją užuot paleidę vėjais per kaminus, dabar išnaudojame kepykloje, patalpoms ar vandeniui šildyti. Analogiškas projektas dabar įgyvendinamas Vilniaus kepykloje.
Kaip manote, kokia būsite vadovė?
Noriu, kad žmonės darbe jaustųsi gerai, kad išeitų iš darbo net jei ir kiek pavargę, bet sveiki ir saugūs. Saugumas ir atsakomybė man labai svarbu.
Turėjome aukščiausio lygio vadovo pavyzdį. Vadovo, kuris vienijo komandą, ją stiprino ir augino lyderių pamainą. Norėčiau išsaugoti mūsų komandą kaip kumštį, kokia ji yra dabar. Nes tik visi kartu galime aprūpinti Lietuvą duona. Visada didžiavausi, kad dirbu būtent maisto pramonėje. Tai ir didelė atsakomybė, bet ir didelė garbė.
Atgal į naujienas