Maisto technologai: darbdaviai juos išgraibsto dar studijuojančius
Lietuvoje yra per 2 tūkst. maisto gamybos įmonių, juose dirba per 70 tūkst. darbuotojų. Kiekvienai, žinoma, reikia maisto technologų, o poreikis kone dukart viršija pasiūlą.
Kas tai per profesija, kodėl ją verta rinktis ir kur galima įsidarbinti baigus studijas? Kalbiname Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto maisto technologijų krypties studijų programų vadovę doc. dr. Loretą Bašinskienę.
– Pastaruoju metu pastebima, kad maisto technologijų studijas renkasi mažiau studentų. Kodėl?
– Pagrindinė priežastis – šių studijų reikalavimai. Norint įstoti, reikia turėti stiprius chemijos, biologijos, matematikos pagrindus. Deja, jaunimui tikslieji ir gamtos mokslai nėra labai patrauklūs.
Vis dėlto, pasirinkę šias studijas studentai dažniausiai džiaugiasi savo sprendimu – nors mokslai reikalauja pastangų, jie suteikia daug vertingos patirties, o mes užtikriname dėstytojų ir mentorių pagalbą kiekviename žingsnyje.
Mūsų absolventai labai greitai randa darbą. Dauguma jų darbo pasiūlymus gauna dar studijuodami. Maisto sektorius yra viena stabiliausių ir perspektyviausių sričių, kurioje visada reikės gerų specialistų.
Lietuvoje turime apie 2 tūkst. maisto gamybos įmonių. Ir jų kiekis, ir darbuotojų skaičius didėja, tad kvalifikuotų technologų poreikis nuolat auga. Juk maistas yra esminis žmogaus poreikis – valgyti reikės visada, o susiduriant su tokiais pasaulio iššūkiais kaip klimato kaita, augantis gyventojų skaičius, maisto švaistymas – be modernios maisto pramonės neįmanoma užtikrinti visuomenės gerovės. Ji tampa strateginiu sektoriumi.
– Kokias galimybes atveria maisto technologijų studijos?
– Tai labai plati sritis. Universitetinės studijos atveria visus kelius maisto technologo profesijoje, net ir tokius, kurių stojantieji kartais net neįsivaizduoja.
Mūsų absolventai dirba ir vadovauja ne tik gamybai, bet ir laboratorijoms, kokybės, naujų produktų kūrimo skyriams, kuria tvarumo strategijas ir užtikrina jų įgyvendinimą. Maisto technologas turi sugebėti prisitaikyti prie besikeičiančių žaliavų, išlaikyti produkto skonį, kokybę, saugumą ir tvarumą.
Maisto pramonė – trečia pagal dydį Lietuvoje, joje dirba dešimtys tūkstančių žmonių. Todėl baigusieji šias studijas yra paklausūs tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje. KTU maisto technologijų krypties studijų programos yra akredituotos tarptautiniu mastu, o mūsų absolventai sėkmingai dirba ir tarptautinėse įmonėse.
Be to, galima rinktis patogią lokaciją: maisto pramonės yra ne tik sostinėje, Kaune, Klaipėdoje, bet ir Telšiuose, Utenoje, Rokiškyje, Pasvalyje ir kitur. Maža to, maisto technologų reikia ne tik joms – mūsų specialistai dirba ne tik maisto ar mitybos, bet ir inžinerijos, logistikos, projektavimo sektoriuose, valstybinėse institucijose.
– Kokios savybės reikalingos šioje srityje?
– Reikia smalsumo, kruopštumo, noro mokytis chemijos ir biologijos. Maisto technologija apjungia mokslą, inžineriją ir technologijas, kūrybą ir komandinius įgūdžius – juk reikia ne tik suprasti procesus, bet ir kurti naujus produktus, vertinti jų skonį, sudėtį, saugumą ir tvarumą. Tai darbas žmonėms, kurie nori jungti analitiką, mokslą, kritinį mąstymą ir kūrybą.
Kai kas nesupranta, kad maistas yra mokslas, jungiantis žinias apie maisto sudėtį, medžiagas ir jų savybes, poveikį sveikatai.
– Kaip universitetas skatina jaunus žmones rinktis maisto technologijas?
– Organizuojame atvirų durų renginius, ekskursijas, praktinius užsiėmimus mokiniams. Katedros dėstytojai dalyvauja mokslo populiarinimo renginiuose, mugėse, konferencijose. Taip pat bendradarbiaujame su kūrybiškumo ir verslumo laboratorijomis, kuriose moksleiviai gali patys išbandyti, ką reiškia kurti naujus produktus.
Svarbus ir verslo įsitraukimas – įmonės priima studentus praktikai, steigia stipendijas, konsultuoja dėl baigiamųjų darbų. Tokia partnerystė užtikrina, kad studijos būtų kuo artimesnės realiai darbo aplinkai.
Paruošiame kasmet iki 20 bakalaurų ir 20 magistrų, poreikis, žinoma, gerokai didesnis, rinka galėtų priimti bent dvigubai daugiau. Kolegijos taip pat ruošia maisto technologijų krypties specialistus, suteikdamos profesinio bakalauro laipsnį, tačiau universitete studentai gauna daugiau platesnių ir gilesnių žinių bei galimybę įgyti šios srities magistro laipsnį.
– Kokia ateitis laukia maisto technologų?
– Labai perspektyvi. Pasaulio gyventojų daugėja, o tai reiškia, kad maisto gamyba niekada nesustos. Reikia kurti naujus, sveikesnius, tvaresnius produktus, o tai gali padaryti tik kvalifikuoti maisto technologai.
Absolventai gali tapti įmonių technologais, laboratorijų ir kokybės specialistais, produktų kūrėjais, vadovais ar mokslininkais. KTU – vienintelis universitetas Lietuvoje, suteikiantis tiek bakalauro, tiek magistro laipsnius šioje srityje. Be to, „Global Scholarships“ mus įtraukė į septynių geriausių Europos universitetų, siūlančių maisto technologijų krypties studijas, sąrašą. Tai įrodo, kad mūsų parengti specialistai atitinka pasaulinius standartus. Turime nemažai absolventų dirbančių užsienio rinkose.
– Tad maisto technologijų studijas pasirinkusieji liks paklausūs rinkoje?
– Vienareikšmiškai taip. Maisto technologijų studijos – puikus pasirinkimas tiems, kurie nori jungti mokslą ir kūrybą, siekia stabilios ir perspektyvios karjeros. Tai profesija, kuri bus reikalinga visada – juk žmonės kasdien valgo duoną ir kitus maisto produktus. O jų kokybe, saugumu ir naujų produktų kūrimu rūpinasi būtent maisto technologai. Juos išgraibsto kaip karštas bandeles.
— — —
Taip pat skaitykite interviu su mūsų jaunesniuoju maisto gamybos technologu Aurimu apie jo kelią nuo praktikos iki karjeros starto. Jis šį rugsėjį tęsia mokslus – įstojo į KTU papildomąsias studijas, Maisto technologijos ir inovacijos programą.
