Įvyko pirmasis Tautadienis – tautinės tapatybės rūbais puošėsi per 100-tą įmonių kolektyvų
Gegužės 26 d., pirmadienį, vyko tautinės tapatybės iniciatyva Tautadienis. Tądien įmonėse, kolektyvuose ir bendruomenėse žmonės puošėsi baltiškais, tautiniais kostiumais ar etnizuotais rūbais. Tautinės tapatybės puoselėjimo iniciatyva skirta paskatinti išmėginti kostiumą tuos, kurie juo galbūt net nėra vilkėję ir padrąsinti daugiau tautiečių juo dabintis per svarbias valstybines ir gyvenimo progas.
Socialiniuose tinkluose kolegos dalinosi džiugiomis akimirkomis
Registracija nebuvo privaloma, tačiau vien šiemet užsiregistravusių įmonių ir kolektyvų buvo daugiau nei 100. Biure su kolegomis Tautadienį šventė ir „Vilniaus duonos“ kolegos, pagrindiniai šios šventės rėmėjai ir pirmieji prisidėję prie iniciatorių.
„Daugelis kolegų pirmą sykį vilkėjo kažką tautiško, puošėmės kostiumais, austomis juostomis, skrybėlėmis. Tai buvo proga pačiupinėti savo tautinės tapatybės drabužius, pajusti, ką jie mums reiškia. Vaišėms gaminome šaltibarščius – nes juk ir Šaltibarščių festivalis ant nosies! Vaišinomės šviežia duona, sūriu ir medumi, kolegos net ir dainą užtraukė. Labai smagu, kad prisijungė tiek daug įmonių iš visos Lietuvos!“, – sakė Jolita Ažusienė, „Vilniaus duonos“ prekės ženklo komunikacijos vadovė, kuravusi šią iniciatyvą įmonėje. Ši bendrovė pirmoji patikėjo Tautadienio idėja ir prisijungė prie iniciatorių, taip pat dovanojo duonos vaišių pirmajam užsiregistravusių įmonių būriui.
„Gali pasirodyti, kad tautinis rūbas tėra tik atributas, detalė vizualiai išpildyti idėją. Bet iš tiesų šiandien visa esybe pajutau, kad ne apie rūbą, koks gražus bebūtų, yra ši TAUTAdienis iniciatyva. Apie tautiškumo ir pilietiškumo kodą, kurį arba turi, arba… ne. O aš turiu ir labai stiprų! Su pasididžiavimu ir aukštai iškelta galva ryte įžengiau į ofisą. O viduje – jaudulys, net keistai sumišęs su grauduliu, apie kurį visai Lietuvai į kameras išsipasakojau. Kai eina tekstas iš širdies – savicenzūra tiesiog nenutinka“, – dalinosi LinkedIn Aurelija Pocienė, neseniai prisijungusi prie „Vilniaus duonos“ pardavimų komandos.
Jungėsi ir verslo bendrovės, ir valstybinės įstaigos, mokyklų, universitetų komandos, taip pat bendruomenės iš Lietuvos ir užsienio lietuviai. Dalyvavo įmonės ir kolektyvai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės, Alytaus, gausiai dalyvavo Jurbarko ir Šilutės bendruomenės, taip pat registravosi Pasvalio, Molėtų, Širvintų, Naujosios Akmenės, Plungės, Skuodo, Kretingos, Utenos miestų ir rajonų kolektyvai.
„Nuostabu, kokie įvairūs kolektyvai prisijungė. Smagu, kad pavyko pasiekti ne tik mūsų kultūros puoselėtojus, muziejus, kultūros centrus, mokyklas ar meno kolektyvus, kurie ir taip tradiciškai skiria daug dėmesio tautinei tapatybei, bet ir verslo bendruomenę, tarptautines įmones. Jau sulaukiame daug klausimų, tai kada ši iniciatyva vyks kitąmet, daug padėkų, atsiliepimų, šimtų pasidalinimų socialiniuose tinkluose – tai įkvepia ruoštis kitiems metams!“, – pasakojo G. Baliutavičienė.
Tautadienį užbaigė lietuviškas kinas
Vakare Tautadienio renginio dalyviai Vilniuje susibūrė iniciatyvos partnerio, kino centro Skalvija salėje, kur kartu žiūrėjo Giedrės Beinoriūtės filmą „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ , ragavo lietuviškų vaišių ir klausėsi kanklių muzikos, kankliavo Anike Shine.
Siekia, kad kostiumas puoštų svarbias gyvenimo progas
Tautadienio idėjos autorė, šios iniciatyvos komunikacijos partnerė ir etnokultūros mylėtoja Gitana Baliutavičienė sakė, kad mintis telkti bendraminčius šiai iniciatyvai kilo pastebėjus, kad Lietuvoje kostiumas vis dar yra daugiau folkloro koncertų, švenčių, liaudies kolektyvų atributas nei svarbių gyvenimo progų apranga.
„Kilo noras išplėsti tautinio kostiumo ribas ir auditoriją, padėti jį išmėginti, pasimatuoti, pamatyti jį ir tiems, kurie jo nėra vilkėję ar svarstę. Taip pat priminti, kad reprezentacijai turime ne vien įprastą tautinį kostiumą, bet ir ilgą baltų kultūros laikotarpį atspindinį kostiumą. Džiugu, kad per gana trumpą laiką, pusantro mėnesio, pavyko suburti per 100 įmonių iš visos Lietuvos bei užsienio lietuvių, kurie įsijungė iniciatyvos dalyviais. Tai buvo proga pasipuošti ir pamatyti iš mūsų protėvių paveldėtą meistriškumą, puikiausius raštus, rankų darbo kūrinius, pasidomėti savo krašto kilmės drabužiais iš skirtingų laikmečių ir švęsti savo tapatybę“, – sakė Gitana Baliutavičienė, tądien pasipuošusi jai sukurtu baltų kostiumu, atkurto pagal Rytų Lietuvoje gyvenusios lietuvių genties radinius.
Etnografinių regionų ir baltų kostiumų įvairovė
Lietuva turi iš viso penkių etnografinių regionų skirtingus tautinius kostiumus: Dzūkijos (Dainavos), Aukštaitijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sudūvos).
Taip pat baltų genčių (kuršiai, prūsai, sėliai, jotvingiai, žemaičiai, lietuviai, latgaliai, skalviai, žiemgaliai, aukštaičiai) kostiumus, kurie kuriami atliekant archeologines rekonstrukcijas ir pasitelkiant kūrybą. Lietuvos etninės kultūros globos taryba baltų kostiumą yra prilyginusi tautiniam, tinkamą vilkėti reprezentacinių ir valstybinių renginių metu.
Kol kas nėra žinoma, kokia dalis Lietuvos gyventojų turi tautinį kostiumą. Tokiose šalyse kaip Norvegija, Austrija tautinius kostiumus turi daugmaž pusė gyventojų.
Iniciatyvos partneriai
Be „Vilniaus duonos“ prie iniciatyvos prisijungė ir būrys partnerių bei draugų: „Vilniaus etninės kultūros centras“, LRT, kinocentras „Skalvija“, „Vita Antiqua“ VšĮ, Tautinių kostiumų siuvimas, Viliaus Paškevičiaus ĮI, „Be ledo“, „Sway“, „Rūta Žalioji“, Beata Nicholson, Dovilė Filmanavičiūtė ir kt.
Plačiau apie iniciatyvą galite paskaityti čia . O taip pat FB arba LinkedIn.
